„Ekstra“ nusprendė pasidomėti profesijos, kuri vasaros įkarštyje tampa itin svarbi, užkulisiais.
Palangos paplūdimiuose poilsiaujančių žmonių saugumu šiemet rūpinasi kurorto vandens motociklų klubas. Per vasarą klubo narių teikiamos gelbėjimo paslaugos Palangos savivaldybei kainuos 75 tūkstančius litų.
Šešių kilometrų ruože nuo Birutės kalno iki Kunigiškių iš viso dirba 26 gelbėtojai. Keturiolika jų ugniagesių gelbėtojų mokykloje pavasarį baigė mėnesį trukusius kursus ir įgijo plaukiko gelbėtojo kvalifikaciją.
Klubo prezidentas 39 metų gelbėtojas Jonas Pirožnikas pasakojo, kad vyrai buvo išmokyti suteikti pirmąją medicinos pagalbą, gaivinti skenduolį, jį transportuoti vandenyje, tobulino plaukimo ir nardymo įgūdžius.
Iš 14 gelbėtojų – aštuoni palangiškiai. Kiti vyrai atvykę iš Kauno, Vilkaviškio, Kretingos. Šeši iš svetur atvykę gelbėtojai apgyvendinti gelbėjimo stotyje. Kiti būstą nuomojasi.
Profesionalūs gelbėtojai per mėnesį gauna 1050 litų atlyginimą. Atskaičius mokesčius jiems lieka 750 litų.
Profesionaliems gelbėtojams talkina 12 gelbėtojų padėjėjų, dirbančių ant kranto. Jie stebi paplūdimio akvatoriją, informuoja gelbėtojus apie nelaimę, padeda nešti gelbėjimo ir žmogaus gaivinimo įrangą, reanimuojant skenduolį gelbėtojus saugo nuo smalsuolių antplūdžio. Gelbėtojų padėjėjai į vandenį nebrenda ir savo gyvybe nerizikuoja, todėl jie gauna tik minimalų atlyginimą.
Palangos gelbėtojų darbo diena prasideda 8 valandą ryto. Susirinkę gelbėjimo stotyje jie pusvalandį mankštinasi, bėga krosą ir paplaukioja jūroje. Paskui kartu sėda valgyti pusryčių. Gelbėtojams maitinimas – pusryčiai, pietūs ir vakarienė – nemokamas. Už maistą sumoka Palangos vandens motociklų klubas.
Visi Palangos gelbėtojai aprūpinti radijo stotelėmis, kuriomis susisiekia tarpusavyje ir su koordinaciniu punktu gelbėjimo stotyje. Kiekvienas gelbėtojas turi plūdę, gelbėjimosi liemenę, plaukmenis, akvalangą. Gelbėtojai turi du keturračius motociklus, visureigį, keturis vandens motociklus ir greitaeigį motorinį katerį.
Papusryčiavę vyrai pasiskirsto į postus, jų Palangos paplūdimiuose yra 5. Kiekviename dirba po du gelbėtojus. Dar du gelbėtojai keturračiais motociklais patruliuoja paplūdimyje, kiti du – vandens motociklais nuolat plaukioja jūroje. Tad iš viso kasdien Palangos paplūdimiuose budi 14 gelbėtojų.
Atsitikus nelaimei, nuo kranto pastebėjus skęstantį žmogų, į nelaimės vietą skuba keturračiai motociklai, o jūroje prie skęstančiojo greitai priplaukiama vandens motociklais. Jų veiksmai radijo ryšiu koordinuojami iš gelbėjimo stoties.
Apie skęstantį žmogų Palangos paplūdimių zonoje visą parą gelbėtojams galima pranešti trumpuoju numeriu 1509. Paplūdimiuose esantys radiofikacinės linijos stulpai yra sunumeruoti, kad apie nelaimę pranešantis poilsiautojas gelbėtojams galėtų nurodyti orientyrą.
„Romantika būna tik kine. Realybė yra kitokia“, – sakė Utenos bendrovės „Utenos komunalininkas“ vadovas Tautgirdas Narbutas.
Direktoriui nuolat tenka sukti galvą, kur rasti gelbėtojo darbui tinkamų žmonių. Kiekvienais metais įdarbinti gelbėtojus vis sunkiau – mažėjant bedarbių skaičiui, sezoninio darbo nenori niekas.
Panašiai kalbėjo ir kiti „Ekstros“ pašnekovai. Paradoksas, tačiau prie Lietuvos vandens telkinių poilsiaujančius žmones nuo nelaimių saugoti įpareigotos komunalinės tarnybos. Kasmet, prasidėjus maudymosi sezonui, jų vadovai privalo rūpintis, kur rasti žmonių, galinčių dirbti gelbėtojais. Jų katastrofiškai trūksta, tad darbdaviams nelieka nieko kita, kaip iki minimumo sumažinti reikalavimus kandidatams. Žmogus turi mokėti plaukti – toks svarbiausias reikalavimas. Profesionalumas, fizinė ištvermė ar panašaus darbo patirtis – jau nesvarbi.
Netoli Jonavos centro įrengtą viešąjį Varnutės paplūdimį prižiūri komunalinė bendrovė „Jonavos paslaugos“. Kai šilta, prie tvenkinio susirenka nemažai jonaviškių, daugiausia vaikų. Tačiau visą birželį čia budėjo tik vienas gelbėtojas.
„Rasti šiam darbui tinkamų žmonių – didelis rūpestis. Regis, radome keturis, tačiau dirbti liko tik vienas. Priežasčių yra įvairių, pagrindinės – nedidelis atlygis ir tai, kad šis darbas – sezoninis“, – sakė Jonavos miesto seniūnas Valerijus Krugliakovas.
Graudžiai atrodo ir gelbėtojams pastatytas metalinis statinys, primenantis mažą statybininkų vagonėlį. Užėjus į vidų dėmesį patraukia itin skurdi aplinka, taip pat – alinamas karštis. Besimaudančius žmones gelbėtojas stebi pro nedidelį langelį.
„Mano vardas Darius, o pavardės nesakysiu“, – pasisveikindamas su „Ekstros“ žurnaliste nukirto 36 metų vyras. Nestambus, tatuiruotėmis išsimarginęs kūną Darius paplūdimyje dirba jau antrą vasarą.
„Man čia visai patinka. O ką daugiau veikti vasarą? Dirbdamas tokį darbą bent prie vandens pabūnu. Rimtų nelaimių nebuvo nei šiemet, nei pernai. Viena mergaitė nuo tilto šokdama į vandenį vos nenuskendo. Tačiau išnešėme ją į krantą ir atsigavo“, – kalbėjo vyras.
Savo būdelėje, kaip ją vadina aplinkiniai, vyras turi gelbėjimosi ratą ir medicinos priemonių. Paklaustas apie atlygį, gelbėtojas pasakojo praėjusį mėnesį uždirbęs nemažai – daugiau nei tūkstantį litų.
„Mat dirbau vienas, porininko neturėjau. Dabar jau turiu, tad ir darbo bus mažiau, ir atlygis mažesnis“, – sakė Darius.
Utenos miesto paplūdimyje gelbėtoja dirba aštuoniolikmetė Toma Bliumkinaitė. Mergina šiemet baigė 11 klasę. Panašioje į medinį poilsio namelį patalpoje mergina turi gelbėjimosi ratą, liemenių, medicinos priemonių, o prie tvenkinio kranto yra valtis.
Plaukikė Toma jau dešimt metų sportuoja. Uteniškė buvo Lietuvos jaunimo, moterų rinktinių narė, kandidatė į olimpines žaidynes, Europos plaukimo čempionato dalyvė.
„Vanduo man labai patinka. Moku suteikti ir pirmąją medicinos pagalbą. Nors padėti skęstančiam žmogui man teko, tačiau tai nebuvo itin reikšminga, nebuvo gyvybės ir mirties klausimas. Manau, jei paplūdimyje nutiktų nelaimė, nesutrikčiau ir susidoročiau“, – tvirtino moksleivė.
Merginai šis darbas patinka. Į paplūdimį ji ateina devintą valandą ryto. Pirmiausia Toma sutvarko aplinką, surenka šiukšles, apžiūri, ar nesulaužytas inventorius. Tada iki devynių valandų vakaro stebi besimaudančius. Šį darbą moksleivei pasiūlė pažįstami ir ji sutiko. Išvaizdi ir sportiška aštuoniolikmetė paplūdimyje sulaukia ir vaikinų, vyrų dėmesio.
„Gelbėtojams nėra specialių reikalavimų ar kursų. Žinoma, neabejoju, kad profesionaliai parengti žmonės dirbtų daug geriau. Tačiau Lietuvoje kol kas tokia padėtis, kad kandidatui į gelbėtojus pakanka mokėti plaukti ir būti sveikam“, – sakė bendrovės „Utenos komunalininkas“ vadovas T.Narbutas.
Direktoriui kelia šypseną užsienio kino filmuose rodomų gelbėtojų darbas. Nors vaizdai iš ekrano yra ir romantiški, ir gniaužiantys kvapą, tačiau tai – tik filmas. T.Narbutas jau žino, kad vaizdai ekrane lietuviams neapsuka galvos – rasti žmonių dirbti gelbėtojais nėra lengva.
„Koks atlyginimas? Na, mažesnės nei minimalios algos gelbėtojai negauna. Kartais jie uždirba ir šiek tiek daugiau“, – kad piniginės iš šio darbo neprisikimši, pripažino komunalinės tarnybos vadovas.
Rasti gelbėtojų lengviau sekėsi ankstesniais metais – Lietuvoje tvyrojo nedarbas, tad ir žmonių pasirinkimas buvo nemažas. Dabar rinktis beveik nėra iš ko. T.Narbutas džiaugiasi, kad jau antrus metus miesto paplūdimyje gelbėtoju dirba vienas Utenos mokyklos treneris. Jis savo darbą išmano, yra fiziškai stiprus, o vasarą taip uždarbiauja.
„Mūsų gelbėtojų darbas – labiau prevencinis. Tarkime, jei žmogus per toli nuplaukė, gelbėtojai jį stebi, paragina grįžti, o esant reikalui iškviečia ir specialiąsias tarnybas. Pamenu, buvo atvejis, kai vienas girtutėlis poilsiautojas nusprendė plaukti toli nuo kranto. Į gelbėtojų prašymą to nedaryti, vandenyje elgtis atsargiai jis nereagavo.
Tada mūsų darbuotojas sėdo į valtį ir plaukė paskui jį. O poilsiautojui buvo labai linksma, plaukia ir dainuoja“, – juokėsi T.Narbutas.
Vandenyje įvykus nelaimei, į įvykio vietą dažnai skuba ne tik medikai, bet ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Šie žmonės turi ir įgūdžių padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, ir reikiamos įrangos.
Kodėl Lietuvoje poilsiautojų saugumą garantuoja ne profesionaliai parengti gelbėtojai, bet už gatvių valymą ir šiukšlių išvežimą atsakingos komunalinės tarnybos?
„Manau, kad mūsų specialistai fiziškai negalėtų garantuoti saugumo Lietuvos paplūdimiuose. Jei suskaičiuotume, kiek maudymosi vietų yra Lietuvoje, mums tiek žmonių neužtektų. Be to, Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai ir taip trūksta žmonių. Nemanau, kad galėtume perimti šias funkcijas iš savivaldybių“, – „Ekstrai“ sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis.
Tačiau žurnalistų kalbinti patys ugniagesiai gelbėtojai įsitikinę, kad užsiimti besimaudančiųjų priežiūra įmanoma. Mat vieną parą dirbantys, o po to tris laisvas dienas turintys pareigūnai vasarą sutiktų papildomai užsidirbti budėdami paplūdimiuose.
„Pirmiausia atsakykime į klausimą – dėl kokių priežasčių trūksta mūsų specialybės žmonių? Viena jų – atlyginimai. Jie nėra labai dideli. Tad nemažai pareigūnų sutiktų vasarą papildomai užsidirbti budėdami paplūdimiuose.
Žinoma, prie visų vandens telkinių po ugniagesį nepastatysi, tačiau kiekviename mieste yra viešųjų, savivaldybių prižiūrimų vandens telkinių, kur ir renkasi daugiausia poilsiautojų. Tad budėti prie jų tikrai atsirastų norinčių“, – „Ekstrai“ teigė vienas prisistatyti nepageidavęs ugniagesys.
Tačiau, anot jo, kol kas tai – tik nelabai realūs pasvarstymai. Norint iš komunalinių tarnybų perimti žmonių gelbėjimo funkcijas, reikėtų, kad tokį sprendimą priimtų Vyriausybė.
„Apie tai reikėtų kalbėti valstybiniu lygmeniu. Mat dabar papildomai dirbti ugniagesiams gelbėtojams draudžia įstatymai“, – sakė pašnekovas.