Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ tyrimo duomenimis, 35 proc. lietuvių nurodo, kad labiausiai specialios ES paramos trūksta Afrikos valstybėms.
„Prieš keletą metų įstoję į ES, užsitikrinome ne tik investicijas ir struktūrinių fondų paramą, bet ir kartu su kitomis bloko narėmis prisiėmėme įsipareigojimus remti ekonominiu bei politiniu išsivystymu atsiliekančias šalis visame pasaulyje. Pamažu Lietuva iš paramos gavėjos tampa jos davėja, padedančia kurti geresnes gyvenimo sąlygas trečiojo pasaulio šalyse“, - teigė „TNS Gallup“ tyrimų direktorius Mindaugas Degutis.
Pasak jo, dalyvavimas programoje – investicija į stabilią ir demokratinę aplinką už ES ribų. „Be to, šios šalys, kurioms šiandien reikalinga stipri parama, poryt gali tapti plačiomis rinkomis Europos Sąjungos, o tuo pačiu ir Lietuvos verslui“, - sakė M.Degutis.
Dauguma ES šalių gyventojų nurodo, kad teikdama pagalbą trečiojo pasaulio šalims, ES ne tik prisideda prie stabilumo skatinimo, bet ir siekia savo tikslų, tokių kaip plėtoti prekybos santykius su remiamomis šalimis. Abu šiuos veiksnius įvardija po 28 proc. apklaustųjų. Tarp kitų svarbių veiksnių, skatinančių ES paramą neturtingoms šalims – siekis skatinti demokratinius procesus, kurį nurodo 22 proc. apklaustųjų.
Lietuviai, be stabilumo pasaulyje skatinimo siekio, kurį nurodo 30 proc. apklaustųjų, tarp svarbių priežasčių rėmimui įvardija demokratinių procesų skatinimą ir emigracijos į turtingesnes šalis prevenciją – atitinkamai 26 ir 25 proc.
Didžioji dalis ES gyventojų (64 proc.) mano, kad labiausiai pagalbos reikia Vidurio ir Pietų Afrikos šalims. Tam pritaria ir daugiau nei trečdalis lietuvių. Antras pagal dažnumą nurodomas regionas, kuriam labiausiai reikalinga parama, yra Pietų Azijos valstybės, įvardijamos 34 proc. europiečių ir 27 proc. lietuvių.
Lietuva kartu su naujosiomis ES narėmis Bulgarija ir Rumunija patenka tarp tų šalių, kuriose didžiausias skaičius gyventojų nežino, kokios šalys pasaulyje turėtų sulaukti ES paramos. Lietuvoje tokių gyventojų yra 32 proc., o Bulgarijoje ir Rumunijoje – atitinkamai 39 proc. ir 29 procento.