„Labai susirūpinę mes matome, kaip vis labiau klerikalizuojama Rusijos
visuomenė, kaip vis aktyviau Bažnyčia skverbiasi į visas Rusijos Federacijos
visuomeninio gyvenimo sritis“, sakoma vienuolikos mokslininkų, tarp kurių
yra ir du Nobelio premijos laureatai - Žoresas Alfiorovas ir Vitalijus
Ginzburgs.
Rusų stačiatikių Bažnyčią išgyveno dramatišką atgimimą, 1991 metais
subyrėjus Sovietų Sąjungai, kurioje ateizmas buvo oficiali ideologija.
Tačiau laiškas, išspausdintas keliuose federaliniuose laikraščiuose,
kritikuoja Kremliaus vadovą už atvirą Bažnyčios aktyvumo rėmimą.
Buvęs KGB karininkas, naudojęsis dvasininkais kaip informatoriais,
V.Putinas pabrėžia, kad išpažįsta rusų ortodoksų tikybą. Jis lankosi
Bažnyčios renginiuose su aukštų pareigūnų palyda.
Dabartinį mokslininkų susirūpinimą sukėlė neseniai paskelbtas siūlymas
mokyti mokyklose rusų ortodoksų tikybos ir pripažinti teologiją mokslu.
„Kuo remiantis teologija - religijos dogmų visumą - reikia priskirti
prie mokslo dalykų?“, - klausia akademikai.
Laiško autoriai mano, kad išskirtinis dėmesys Rusų ortodoksų Bažnyčiai
gali sugriauti trapią pusiausvyrą tarp etninių bendrijų ir religijų
didžiulėje šalyje.
Be daugiausiai esančių rusų ortodoksų, Rusijoje, įvairiais
vertinimais, yra 14-20 mln. musulmonų, maždaug 2 mln. judaizmo išpažinėjų ir
maždaug 600 tūkst. katalikų.
„Rusijos konstitucija skelbia, kad mūsų valstybė yra pasaulietinė“, -
sakoma laiške.
Rusų krikščionių radijo vyriausiasis redaktorius tėvas Joanas
(Sviridovas) pavadino klaida „pernelyg didelės Bažnyčios įtakos
dramatizavimą, pažymėdamas, kad ji jaučiama veikiau moralinėje dorinėje, o
ne politinėje srityje.