Gyvas istorijos liudininkas
Pakriaunių ir Kriaunų kaimų jaunuoliai turi galimybę istorijos mokytis ne iš nuobodžių vadovėlių, o klausydami gyvo liudininko prisiminimų.
Vyriausias Ažukriaunių kaimo gyventojas, rudenį 85 metų sukaktį švęsiantis Ivanas Grimailovas apie savo gimtinės praeitį gali papasakoti įdomiausių istorijų.
Pasak vyro, Ažukriaunių kaime yra paslaptinga masinė kapvietė, kurioje gali būti palaidoti švedų kariai arba maro išguldyti vietos gyventojai.
Jų kaulus I.Grimailovas yra matęs savo akimis.
Surengė ekspediciją
Praėjusį savaitgalį kaimo bendruomenė „Pakriauna“, vykdydama projektą „Bočiai ir mes“, Pakriaunių ir kaimyninio Kriaunų kaimo jaunimui organizavo ekspediciją į Ažukriaunius.
Joje dalyvauti panoro per tris dešimtis 14-20 metų jaunuolių.
Garbaus amžiaus I.Grimailovas neatsitiktinai buvo pakviestas būti šios ekspedicijos vadovu, mat jis vienintelis iš apylinkėje dabar dar gyvenančių žmonių yra savo akimis matęs masines kapvietes.
I.Grimailovas gyvena Panevėžyje ir tik vasarą apsistoja gimtojoje sodyboje, kurią XX amžiaus pradžioje iš dvarponio Kazelo Paklevskio pirktoje žemėje pastatė jo senelis Lavrina Grimaila.
Atkasė milžino griaučius
„Man buvo 6 metai, kai senelis eidamas į netoliese esančias žvyrduobes pasikasti smėlio krosniai mūryti pasikvietė ir mane. Jis kasė smėlį, o aš žaidžiau. Netrukus senelis parodė man atrastą kaulų krūvą. Netrukus jis atkasė ir žmogaus griaučius“, – vaikystės prisiminimais su ekspedicijoje dalyvavusiais paaugliais dalijosi ponas Ivanas.
Jis prisiminė, kad senelis paėmė atrastą blauzdos kaulą ir palygino su savuoju.
Nors senelis buvo nemažo ūgio, žvyrduobėje rastas blauzdikaulis buvo du kartus ilgesnis nei jo. Vadinasi, palaidotas žmogus turėjo būti tikras milžinas.
I.Grimailovas ekspedicijos dalyvius nuvedė į tą vietą, kur buvo rasti griaučiai.
Anot jo, sovietiniais laikais pro šias žvyrduobes einantį kelią renovavę darbininkai taip pat rado daug žmonių griaučių.
Tik tuomet nuo visuomenės, archeologų tai buvo nuslėpta.
Prieš porą metų vėl buvo atliekamas kelio remontas. Šį kartą kelininkai valdžios atstovams pranešė, kad rado žmonių kaulų. Jie buvo surinkti, gražiai sudėti į krūvą ir vėl užkasti.
Pilkapio vengė daugelį metų
„Tąkart senelis pasiūlė man parodyti dar vieną vietą. Užlipome ant netoliese žvyrduobių esančio pilkapio. Jo viršūnėje buvo gili duobė, pilna žmonių kaukolių. Aš taip išsigandau, kad nei vaikystėje, nei jaunystėje, nei būdamas jau suaugęs nedrįsau artintis prie tos vietos. Ir tik visiškai neseniai čia vėl apsilankiau“, – susidomėjusiam jaunimui pasakojo I.Grimailovas.
Ekspedicijos dalyviai apžiūrėjo pilkapio viršūnę, kurioje beveik prieš 60 metų ponas Ivanas matė nesuskaičiuojamą galybę kaukolių. Jie įsitikino, kad šiuo metu žvyru užversta duobė smunka žemyn.
„Esu įsitikinęs, kad kažkada labai seniai Ažukriaunių kaime yra atsitikusi baisi tragedija. Čia galėjo žūti daug švedų karių arba bendruose kapuose buvo palaidoti nuo maro mirę žmonės“, – jauniesiems ekspedicijos dalyviams savo svarstymus dėstė I.Grimailovas.
Akmuo slėpė nuorodas?
Senolis labiau linkęs tikėti žuvusių švedų karių palaidojimo versija. Tai, anot jo, patvirtina dar viena istorija.
Senesni Ažukriaunių kaimo žmonės prisimena, kad netoli tos vietos, kur ponas Ivanas vaikystėje matė griaučius ir kaukoles, šalia kelio ties tiltu per Kriaunos upę gulėjo didžiulis akmuo.
Niekas nematė, kad šis riedulys būtų apaugęs samanomis. Žmonės kalbėjo, kad akmens apatinėje dalyje, kuri slepiasi žemėje, yra išrėžtos nuorodos, kur paslėpti brangūs švedų karių ginklai.
Daug kas bandė šį akmenį iškelti, bet niekam nepavyko. Dabar šis akmuo lyg ir pakastas po išplatintu tiltu per Kriaunos upę.
Didelį jaunimo susidomėjimą I.Grimailovo pasakojimais dar labiau pastiprino pro šalį važiavęs Ažukriaunių kaimo gyventojas Petras.
Jis prisiminė kažkada čia radęs švediškų monetų. Pasak vyro, praeinant pro šias vietoves daug ką apima neaiškus nerimas.
Vaikai dar paprašė pono Ivano parodyti vietą, kur prieš beveik šimtmetį ant kalvos stovėjo Kazelo Paklevskio dvaras, bei versmę, kur tariamai yra prasmegusi bažnyčia.
Ekspedicijos dalyviai susižavėję stebėjo nuo kalvos į Kriaunos upę atsiveriančią ypatingo grožio panoramą.
Pritaria senbuvio versijai
„Tokias ekspedicijas organizuojame jau trečią kartą. Iš pradžių jaunimą reikėjo beveik varu varyti. Bet vieni iš kitų išgirdę, kad šiose iškylose būna įdomu, šiemet tarpusavyje net varžėsi, kas galės dalyvauti ekspedicijoje“, – sakė kaimo bendruomenės „Pakriauna“ pirmininkas Saulius Stanišauskas.
Istorikas, buvęs Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas vicemeras Algis Kazulėnas „Panevėžio rytui“ patvirtino I.Grimailovo apie masinę kapvietę išdėstytas versijas.
„1700-1721 metais, vykstant Šiaurės karui tarp švedų ir rusų, mūšiai vyko ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Lietuvoje yra vietovių, kuriose palaidoti švedų kariai. Panašiu metu Lietuvoje siautė maras, nusinešęs daug žmonių gyvybių. Tikėtina, kad masinių kapviečių yra ir dabartinėje Rokiškio rajono teritorijoje“, – sakė A.Kazulėnas.
Įrodymų nerado
Rokiškio rajono savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus specialistė Audronė Gavėnienė „Panevėžio rytui“ patikslino, kad kelininkai kaulus Ažukriaunių kaime rado praėjusių metų rugsėjį.
„Apie tai buvo informuoti Lietuvos istorijos instituto archeologai. Jie atvyko, apžiūrėjo vietovę, pasiėmė rastų griaučių dalis ir išsivežė į institutą tyrinėti.
Atsiųstose išvadose buvo teigiama, kad, archeologų manymu, rasti žmonių kaulai yra iš senųjų kaimo kapinių“, – „Panevėžio rytui“ sakė A.Gavėnienė.
Pasak savivaldybės specialistės, archeologai nerado įrodymų, kad rasti žmonių kaulai yra iš masinės švedų karių ar maro aukų kapvietės.