Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, komentuodamas
Rusijos pasitraukimo iš ĮGES aplinkybes, ironizavo, kad modifikuoto šios
sutarties varianto neratifikavusios Baltijos valstybės pagal senąją
sutarties versiją vertintinos kaip buvusios SSRS Pabaltijo karinė apygarda,
todėl jam „galbūt reikėtų ten ir kariuomenės vadą paskirti“.
„V.Putino tonas turėtų būtų konstruktyvesnis, nes lietuviai galėtų
pasiūlyti grąžinti Algirdo pulkus prie Maskvos. Šiuo atveju jis pats muša ir
pats rėkia“,- BNS sakė buvęs užsienio reikalų ministras A.Valionis.
Pasak jo, Lietuva yra pasiruošusi derėtis dėl sutarties ratifikavimo,
ir jam būnant ministru tokie pasiūlymai buvo ne kartą pateikti.
Anksčiau šį mėnesį V.Putinas pasirašė dekretą, pristabdantį Rusijos
dalyvavimą vykdant ĮGES. Pasitraukimas buvo motyvuojamas tuo, kad sutartis
paseno ir esą nepagrįstai varžo Rusijos kariuomenės judėjimą savo
teritorijoje. Maskva tvirtina, kad šis dokumentas neatspindi padėties
pasaulyje po Šaltojo karo pabaigos.
Prezidentas Valdas Adamkus sprendimą pasitraukti iš ĮGES įvertino kaip
Rusijos geranoriškumo ir noro palaikyti dialogą stoką.
1992 metais įsigaliojusi ĮGES yra vienas iš svarbiausių po Šaltojo
karo pabaigos sudarytų susitarimų Europoje. Ši sutartis apriboja tankų ir
karinių dalinių dislokavimą NATO ir buvusios Varšuvos sutarties valstybių
teritorijose Rytų Europoje bei numato priemones, skirtas pasitikėjimui
stiprinti, skaidrumui ir bendradarbiavimui tarp sutarties dalyvių
garantuoti.
1999 metais ĮGES buvo pataisyta atsižvelgiant į tai, kad komunistinis
blokas nustojo egzistuoti. Lietuva negalėjo pradėti derybų dėl prisijungimo
prie pataisytos sutarties, nes ji neįsigaliojo dėl Rusijos nevykdomo
įsipareigojimo išvesti savo karines pajėgas iš Gruzijos ir Moldovos.
14 amžiuje kunigaikščio Algirdo vadovaujama Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės kariuomenė 3 kartus buvo apsiautusi Maskvos Kremlių, tačiau
jo nepuolė.