Net ir pridėjus išmokas iš privačiame fonde sukauptų lėšų, pensija siektų 55 procentus vidutinės algos, kurią gyventojas gavo per visus savo darbo stažo metus.
Tokie duomenys pateikiami 11 Vidurio ir Rytų Europos valstybių pensijų sistemų tyrime.
Tyrimą atliko viena didžiausių pasaulyje turto valdymo kompanijų „Allianz Global Investors“.
Mažesnę uždarbio dalį senatvėje gauna tiktai Estijos gyventojai – 41 proc.
Jeigu nesikeistų dabartinė sistema, Latvijoje ir Lenkijoje pensija siektų po 78 procentus buvusio uždarbio. Vengrijoje pensija 2 proc. net viršija buvusias pajamas.
Tyrimo metu vertinta, kokią bendrą pensiją gyventojai gautų iš valstybinės socialinio draudimo sistemos bei vadinamųjų antrosios pakopos pensijos fondų, kuriuose kaupti pensiją privaloma.
Lietuva yra vienintelė Vidurio ir Rytų Europos šalis, kurioje kaupti lėšas antrosios pakopos fonde nėra privaloma.
Vidurio ir Rytų Europoje pensijos vidurkis – 73,3 proc. buvusio atlyginimo, o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) priklausančių šalių vidurkis – 68 proc.
Svarbu ir viešieji finansai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorės Audronės Morkūnienės teigimu, reikėtų vertinti ne tiktai pensijų dydį, bet ir viešųjų finansų būklę.
Kai kurios šalys, mokančios dideles pensijas, ateityje gali nebepavilkti tokios naštos.
Jau ir Vakarų šalys, mokėjusios dideles pensijas, svarsto apie jų mažinimą ateityje.
Pasak A.Morkūnienės, dabar manoma, kad pakankamą komfortą senatvėje gali garantuoti 60 proc. buvusių pajamų siekiančios išmokos. Būtent į tokį lygį dabar orientuojasi Vakarų valstybės.
Anksčiau manyta, kad komfortui užtikrinti valstybė privalo garantuoti pensijas, kurios siektų 70-80 proc. buvusių pajamų.
Tiesa, kiekvienas žmogus gali savarankiškai pasididinti šią dalį, kaupdamas lėšas privačiuose fonduose.
Remiantis anksčiau atliktu bendrovės „Aon Consulting“ tyrimu, Lietuvos pensijų sistema yra viena stabiliausių.
Pagal gebėjimą garantuoti pensininkams dabartines pensijas Lietuva ES užima 4-ąją vietą.
Tiesa, tai susiję ir su tuo, kad pensijos mūsų šalyje – vienos mažiausių, o gyvenimo trukmė – viena trumpiausių.
Turtas augs sparčiausiai
Remiantis tyrimu, Lietuvoje gyventojai vis dar ganėtinai vangiai kaupia lėšas trečiosios pakopos pensijų fonduose, į kuriuos galima pačiam pervesti pasirinktas pinigų sumas.
Pavyzdžiui, 2006 metais šiuose fonduose Lietuvoje buvo sukaupta vos 15 mln. eurų (51,8 mln. litų), o Latvijoje ir Estijoje, kurios gerokai nusileidžia gyventojų skaičiumi, – atitinkamai 74 mln. ir 49 mln. eurų (255,5 mln. ir 169 mln. litų).
Tačiau būtent Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas iki 2015 metų turėtų augti sparčiausiai – vidutiniškai po 43,7 procento per metus.
Kompanija „Allianz Global Investors“ prognozuoja, kad antrosios pakopos fonduose Lietuvoje 2015 metais bus sukaupta 15,962 mlrd. litų, trečiosios pakopos – 700,9 mln. litų.
Profesiniai fondai nesudomino
Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse gyventojai lėšas papildomai investuoja ir į profesinius pensijų fondus.
Lietuvoje taip pat teoriškai galėtų veikti tokie fondai, tačiau kol kas jie nieko nesudomino.
Pasak A.Morkūnienės, įstatymas dėl profesinių pensijų fondų buvo priimtas tam, kad būtų įgyvendinta ES direktyva.
Realiai Lietuvoje yra pakankamai instrumentų lėšoms kaupti.
Tokie fondai galėtų būti įsteigti darbuotojų iniciatyva.
Įsteigus asociaciją, ji pasirinktų lėšų valdytoją, kuriam darbdavys mokėtų įmokas.