Fejerverkai griaudėjo visus tris savaitgalio vakarus – šventės rengėjai, matyt, atsižvelgė į žmonių nuomonę.
Pagal sociologinių tyrimų išvadas, fejerverkai – labiausiai laukiami. Po jų – karnavalai, populiariosios muzikos koncertai bei tautodailės dirbinių mugės.
Viso to taip pat buvo apstu šiemetinės Jūros šventės programoje. Danės krantinėje įsikūrusioje tautodailininkų mugėje visas tris dienas sukiojosi minios žmonių. Jie pritarė sprendimui leisti prekiauti tik tautodailininkams, o ne pigių kiniškų prekių pardavėjams.
Šįmet savo dirbinius suvežė per 200 meistrų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos.
Tačiau karnavalinės eitynės centrinę Herkaus Manto gatvę aplipusią daugiatūkstantinę minią nuvylė – dauguma iš penkiasdešimties kaukių jau ne kartą matytos miesto renginiuose, tie patys personažai kitomis dienomis vėl sukiojosi senamiestyje.
Šventės akimirkos - lrytas.lt videonaujienų rubrikoje.
Vienintelio eitynes lydinčio būgno garsus užgožė muzikos kakofonija, sklindanti iš Atgimimo aikštėje įsikūrusio atrakcionų parko. Seniau čia vykdavo koncertai.
Daugumai žmonių atrodo, kad šįmet miestui pritrūko šventinio rūbo. Vėjo gaudyklės, vėjo malūnėliai, žuvys, vėjo plaikstomi kaspinai, jų manymu, buvo per menki puošybos akcentai.
Daugėja kritinių nuomonių
Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau nuomonių, kad tikrąjį Jūros šventės žavesį vis labiau užgožia komercija, kad renginys tampa alaus gėrimo fiesta, daugumoje renginių (jų surengta beveik šimtas) pasigendama kokybės, ypač – jūros dvasios.
Daugiausia jos buvo Kruizinių laivų terminale ir kitapus Danės upės. Jos krantinėse prisišvartavo dešimtys jachtų ir burlaivių, dalyvaujančių regatoje „Baltic Sail Cup“ ir festivalyje „Baltic Sail“.
Prieš kelias dienas rekonstruotame pastate atidarytas buriuotojų paslaugų centras ir marinistinio interjero kavinė.
Turistai buvo sužavėti
Šeštadienio rytą atplaukė ir visą dieną stovėjo didžiausias į Klaipėdą užsukantis kruizinis laivas „Constellation“, atplukdęs 3 tūkstančius žmonių.
Krantinėje sumontuotoje scenoje su vaizdu į Kuršių marias vyko rimtosios ir populiariosios muzikos koncertai, suvilioję tūkstančius žmonių.
„Constellation“ keleiviai tikino, kad Klaipėda – puikiausias uostas visame jų pasirinktame Baltijos jūros kruize. Vakarop išplaukdami jie ilgai mojo nuo denio.
Vainikai – žuvusiųjų atminimui
Teigiama, kad per šventinį savaitgalį Jūros šventė sulaukia apie pusę milijono svečių iš visos Lietuvos. Šįmet uostamiestyje žmonių buvo mažiau – gal juos nuo kelionės sulaikė atvėsę orai ir žadėtas lietus.
Tikrieji Jūros šventės kaltininkai penktadienio vakarą susirinko Laikrodžių muziejaus kiemelyje.
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos surengtame kapitonų vakare jūrų transporto garbės ženklais apdovanoti geriausieji, buvo keliamos šampano taurės už jūrininkus ir skambėjo dainos apie jūrą.
Tarp jų ir „Balandėlė mana“, kurią atliko naujas trio – Jūrininkų sąjungos vicepirmininkas Zenonas Kaupas, Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga ir dainininkas Egidijus Sipavičius.
Vakar į Baltiją išplaukė didžiulė laivų flotilė. Vidurdienį nuleidus vainikus pagerbti žuvę jūrininkai.
Išleidžia pusšimtį litų
Nors pasigirsta skeptiškų vertinimų, vis dėlto daugumai klaipėdiečių Jūros šventė – didžiausias uostamiestį garsinantis kelias dienas trunkantis renginys, ir tik penktadaliui jų tai panašu į nesibaigiančią alaus šventę.
Net 88 proc. pritaria užpernai priimtam savivaldybės sprendimui miesto centre leisti prekiauti tik alkoholiu, supilstytu į nedūžtančią tarą.
Beveik du trečdaliai klaipėdiečių Jūros šventėse dalyvauja visada. Daugiau kaip pusė jų tuo metu sulaukia 4-5 svečių. Kiekvienas jų renginiuose praleidžia vidutiniškai po penkias šešias valandas ir išleidžia maždaug po 50 litų.
Kol kas beveik visi Jūros šventės renginiai – nemokami.
Vakarop miesto centrą nuklodavo daugybė šiukšlių, tačiau rytais vėl būdavo švaru.
Šįmet bene pirmą kartą neteko ilgai lūkuriuoti prispaudus gamtiniams reikalams – mieste buvo pastatyti 227 tualetai, sumontuotos 26 vandens talpyklos.