Kaimynės į karą įtraukė ir gyvulius

Kaimynės 58 metų Valė Kairienė ir 50 metų Elžbieta Skaringienė ir pačios tiksliai nebeprisimena, dėl ko pirmąsyk susiriejo, tačiau jau maždaug dešimtmetį trunkančiam jų karui galo nematyti.

Iki kraštutinumo įtemptus moterų santykius dar labiau paaštrino ir neseniai nutikęs įvykis.

Ankstų rytą iš V.Kairienės kiemo dingo 27 maždaug trijų mėnesių žąsys.

Pavasarį už žąsiuką po 15 litų mokėjusi ūkininkė planavo prieš Kalėdas juos pardavusi gauti apie 5 tūkstančius litų.

Pasigedusi augintinių V.Kairienė griebėsi už galvos ir vagyste apkaltino savo kaimynę.

„Žąsiukus visą laiką laikau aptvare. Tą rytą trumpam juos išleidau palesti žolės, nes sinoptikai žadėjo karštą orą“, – korespondentui pasakojo V.Kairienė.

Moteris pasisukiojo šiltnamyje, o išėjusi maždaug po penkių minučių paukščių neberado. Nesėkmingai paieškojusi aplink savo sodybą ėmė sekti pagal jų paliktas išmatas. Taip nusekė iki E.Skaringienės kiemo.

Sutikusi kaimynės nepilnametę dukrą paklausė, ar ši nematė jos žąsų. Paauglė esą atsakiusi, kad paukščiai šiukšlyne.

V.Kairienė suprato, jog mergaitė turėjusi omenyje vietą už jos motinos sodybos tvarto, ir pasuko ten link.

Tačiau jai kelią pastojo E.Skaringienė. Kaimynė puolė V.Kairienei priekaištauti, ko ši vaikštanti po svetimą kiemą.

Tačiau dėl savo žąsų sunerimusi moteris nekreipdama dėmesio ėjo toliau.

„Tuomet Skaringienė mane išvadino padla ir išplūdo kitokiais keiksmažodžiais. Paskui su dukra stvėrė mane už rankų ir suplėšė viršutinius drabužius: marškinėlius ir treningą. Likau su liemenėle“, – tarp moterų įsiplieskusį mūšį prisiminė V.Kairienė.

Namo ji sakė parbėgusi pusplikė.

„Kokį moralinį pažeminimą patyriau. Skaringienė nuplėštais rūbais dar man išvanojo kuprą. Ir rankas jos abi išsukiojo, pjudė savo vilkšuniu, tik jis, laimei, neįkando. Žinojau, kad nereikia kojos kelti į kaimynės kiemą, bet nuo patirto streso net pati nežinau, kaip ten atsidūriau“, – ašarodama guodėsi V.Kairienė.

Nuskriausta moteris išsikvietė pagalbon Vaškų seniūną Kęstutį Jasėną ir policijos pareigūną Viktorą Dodą.

Po pietų ji su iš Pakruojo rajono atvykusia dukra dingusias žąsis rado nuvarytas maždaug už kilometro nuo savo sodybos, netoli kaimynės karvių.

Paukščius, pasak jų savininkės, griovyje saugojo trys E.Skaringienės kiemsargiai, nuolat lakstantys ganykloje apie galvijus.

Juoda katė kelią tarp V.Kairienės ir E.Skaringienės perbėgo, kai ši maždaug prieš 15 metų atsikraustė gyventi į Galkų kaimą.

„Dėl ko susipykome, gerai nebepamenu. Nuoširdžios draugytės iš pat pradžių nebuvo, nors kaimynei padėjau kuo galėdama“, – pasakojo V.Kairienė.

Moteris ilgai vardijo kaimynės padarytą žalą, kurios nesurašytum ant jaučio odos: esą begalę kartų E.Skaringienės nutrūkusios karvės išganė jos daržą, dingo 4 bekonai, daug paukščių – vištų, kalakutų.

Šiuos, nuklydusius į kaimynės sodybą, ji esą užmušė pagaliu.

„Materialinius nuostolius patyriau didelius. Nebenoriu Elžbietos akyse matyti, tačiau priversta, kiemai greta vienas kito“, – teigė Galkų kaimo gyventoja.

Moteris prisiminė birželio pradžioje įvykusią nelaimę. Jos ganykloje netoli E.Skaringienei priklausančio daržo ganėsi grandinėmis pririštos šešios veršingos karvės.

Vieną rytą V.Kairienė neberado 4 galvijų, jų grandinių kuolai buvo ištraukti.

Pradėjusi ieškoti karvių, vieną pamatė gulinčią prie savo tvarto, kitas tris – laukuose, maždaug už kilometro nuo ganymo vietos.

„Išvydusi jas pakraupau. Snukiai buvo kruvini, visoms išbadytos dešinės akys“, – baisus vaizdas iki šiol stovi moteriai akyse.

Taip sužalotos dvi karvės pasveiko, o kitos dvi viena akimi apako, jų vyzdžiai liko balti.

V.Kairienė sako gerai žinanti, kas tai padarė, tačiau gyvulių kankintojos tiesiogiai neįvardijo.

Policijai pareiškimo ji tikino nė karto anksčiau nerašiusi. To nedarys ir dėl pastarąjį kartą patirto pažeminimo bei sumušimo. Nors policijos pareigūnai, anot V.Kairienės, jai primygtinai siūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Tuo tarpu E.Skaringienė visus jai kaimynės mestus kaltinimus neigia.

Moteris pateikė kitokią įvykio versiją.

Esą rytą ją nuosavame kieme grįžusią iš karvių pasitiko besikeikianti V.Kairienė.

„Aš pas ją nevaikštau, tai ir iš savo teritorijos išvariau. Jokių žąsų nė akyse nebuvau mačiusi. Nesileisiu, kad man nuosavame kieme akis draskytų“, – konfliktą prisiminė E.Skaringienė.

Ji neigė mušusi V.Kairienę.

„Šiemet mane du kartus operavo, vos iki karvių nueinu pamelžti, kibiro negaliu pakelti. O kaltina, kad mušiau ir vijausi per kiemą tvatindama ją per kuprą. Fantazijoms ribų nėra“, – iš kaimynės šnekų juokėsi E.Skaringienė.

Moteris tvirtino, kad atvykusiam seniūnui ir policininkui leido apžiūrėti savo sodybą ir pastatus, kad įsitikintų, jog svetimų paukščių pas ją nėra. Tik besiveržiančios V.Kairienės į kiemą neįsileido.

Pasak pašnekovės, nieko nuostabaus, kad rujojančios karvės ir kiti galvijai nuo grandinių nutrūksta.

„Jos pačios jaučiai irgi išganė mano ganyklą. Dukrą nusiunčiau pasakyti, kad juos prisirištų“, – tvirtino iš to problemos nedaranti ūkininkė.

E.Skaringienė prisiminė anekdotu virtusį atsitikimą prieš 4 metus. Tuomet jos telyčia ganykloje ištraukė kuolą ir nubėgo į kaimynės lauką, kuriame augo dobilai ir liucerna.

V.Kairienė sugavo galviją ir jo grandinę spyna prirakino prie medžio.

„Pažįstamas telyčią išlaisvino. O ją vedantis namo, Valė mane visokiausiais žodžiais iškeikė“, – pasakojo Galkų kaimo gyventoja.

Po trejų metų ji tokiu pat būdu atkeršijo nesugyvenamo charakterio kaimynei.

Pernai vasarą prie E.Skaringienės gyvenamojo namo atbėgo nutrūkusi V.Kairienės telyčia ir pradėjo mūkti po langais. Moteris ją su grandine pririšo prie netoliese augančio klevo.

„Ji pati mane pamokė, kaip elgtis su nutrūkusiais gyvuliais. Kokiais vaistais mane gydė, tokiais ir aš ją“, – juokėsi E.Skaringienė.

Kol V.Kairienė su keliais vyrais plūkėsi kirsdama prirakintą galvijo grandinę, ji sakė iš namo nekišusi nosies.

Apie V.Kairienės dingusias 4 kiaules kaimynė sakė sužinojusi Vaškų miestelio parduotuvėje. Pardavėja pradėjo E.Skaringienę gėdinti, kad už butelį degtinės nusipirko vieno kaimiečio atneštas svetimas riestauodeges, svėrusias nuo 60 iki 80 kilogramų.

„Šis vyras perpus mažesnio paršioko nepaneštų, o ką jau kalbėti apie didesnius. Mano pačios tvarte žviegė 33 kiaulės, neturėjau, kur jų dėti, dar mat svetimas pirksiu“, – iš jai mestų kaltinimų šaipėsi moteris.

E.Skaringienė neslėpė, jog vėliau sutikusi kaimynę išplūdo už šmeižimą.

Galkietė juokėsi ir iš V.Kairienės kalbų, kad basliu užmušė jos kalakutus. Esą neprižiūrimi šie paukščiai apsigyveno E.Skaringienės kieme, naktimis tupėdavo obelyse.

Radusi, kaip spėja, žvėrių du papjautus kalakutus, liepė gyvuosius išsivaryti į savo kiemą. Todėl V.Kairienė vėl supyko.

Dėl sužalotų karvių ji taip pat turėjo savo versiją.

„Pirmą kartą girdžiu, kad kaimynės veršingoms karvėms buvo išbadytos akys. Mes susipykom, nes abi esam durnos. Bet gyvulius kankinti nežmoniška“, – kaltės gynėsi E.Skaringienė.

E.Skaringienė tikino su kaimyne nustojusi bendrauti prieš 9 metus, kai iš jos kiemo dingo kardanas. Kitą rytą jį rado pritvirtintą prie V.Kairienės traktoriaus.

Apie šią vagystę moteris papasakojo buvusiam sutuoktiniui. Šis nuėjo pas V.Kairienę ir, ją bei jos vyrą patampęs už atlapų, pareikalavo per 5 minutes grąžinti pavogtus daiktus.

„Netrukus į kiemą karučiu jie atvežė ne tik kardaną, bet ir automobilio ratus, plaktukus, dėžę vinių bei pjūklą. Šių daiktų dar nebuvau pasigedusi“, – pasakojo E.Skaringienė.

Galkų kaimo gyventoja tikino esanti tiesmuka, ką galvojanti, tą garsiai ir pasakanti. Todėl ją kaimiečiai vadina „profesorka“ ir „gudročka“.

„Žmonių apkalbinėti nemėgstu, todėl neturiu apie ką kalbėti su Vale. Aš geriau pasižiūriu televizorių, paskaitau knygą, pasėdžiu prie kompiuterio“, – savo pranašumus prieš kaimynę vardino galkietė.

E.Skaringienės įsitikinimu, V.Kairienė ant jos pyksta iš pavydo.

Ūkininkė dalyvauja nitritų ir Euro programose, todėl kasmet sulaukia Europos Sąjungos paramos. Kaimynė tokių išmokų negauna.

Galkų kaimo gyventojai iki šiol su baime prisimena 2004-ųjų rudenį. Tuomet ją, iš ganyklos einančią namo pro V.Kairienės sodybą, sumušė pastarosios sūnus.

Nors Pasvalio rajono apylinkės teismas priteisė nukentėjusiosios naudai per 600 litų, pinigų ji nesulaukė iki šiol.

Vaškų seniūnas K.Jasėnas korespondentui sakė, kad šios dvi moterys – vienas didžiausių nesantaikos židinių seniūnijoje.

„Per pusantrų seniūnijai vadovavimo metų bene 5 kartus važiavau jų taikyti“, – teigė seniūnas.

K.Jasėno įsitikinimu, moterims reikėtų susėsti prie bendro stalo ir draugiškai išspręsti visus nesutarimus.

Tokį kaimynių susitikimą prie butelio šampano jis buvo pradėjęs organizuoti praėjusią savaitę. Atskirai kalbintos ūkininkės sutiko taikytis, tačiau buvo įsitikinusios, jog to nesutiks daryti kaimynė.

Atsiradus neatidėliotiniems darbams seniūnas sumanymo nebespėjo įgyvendinti.