Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo
departamento prokuroras Rolandas Stankevičius, kurio žinioje yra šis
tyrimas, sako, kad Medininkų byla išsiskiria neįprastai ilgu ikiteisminiu
tyrimu - net ir didžiausios kontrabandos ar prekybos narkotikais bylos
teismą pasiekia greičiau.
„Neįprasti ir Rusijos teisėsaugininkų veiksmai - nors pats esu vykdęs
Lietuvoje užsienio šalių piliečių baudžiamąjį persekiojimą, yra tekę
bendrauti su daugelio šalių, įskaitant posovietines, teisėsaugininkais,
tačiau tokio vengimo ir nenoro persekioti nužudymo vykdytojų ir
organizatorių kaip Medininkų byloje neteko patirti“, - prokuratūros
pranešime spaudai cituojamas prokuroras.
Vienas žiauriausių Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų - Medininkų muitinės
posto darbuotojų nužudymas - Generalinėje prokuratūroje tiriamas 16 metus.
Viliamasi, kad įtariamiesiems kada nors vis dėlto teks stoti prieš
teismą ir nepavyks išvengti senaties termino, nes senaties skaičiavimas, kai
įtariamieji yra pasislėpę nuo ikiteisminio tyrimo, sustoja.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pirmieji 7 nepriklausomos
Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs
Tomas Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo. 1991-ųjų
liepos 31-osios rytą tarnybą ėję vyrai žuvo nuo „Kalašnikovo“ automatų šūvių
į galvas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti,
kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties
milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi
Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė
tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios sovietų sąjungos
42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje.
Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų.
Nusikaltimo Medininkų pasienio poste tyrimą apsunkina tai, kad
įtariamieji ir didelė dalis svarbių liudytojų gyvena Rusijoje.
Vadovaudamiesi Europos konvencija dėl tarpusavio pagalbos
baudžiamosiose bylose bei Lietuvos ir Rusijos sutartimi dėl teisinės
pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose
Generalinės prokuratūros prokurorai ne vieną kartą kreipėsi į Rusijos
generalinę prokuratūrą dėl šių asmenų apklausos, kitų procesinių veiksmų
atlikimo. Tačiau tik keli teisinės pagalbos prašymai buvo įvykdyti
tinkamai.
„Į didesnę dalį kitų bylai itin svarbių teisinės pagalbos prašymų
gavome tik formalius paaiškinimus. Pavyzdžiui, užduodame 10 klausimų, iš
Rusijos gauname raštą tik į du ir tas atsakymas toks, kad apie tai nieko
pranešti negalime“, - sako prokuroras R.Stankevičius.
Pasak prokuroro, šiuo metu negauta jokių atsakymų iš Rusijos
teisėsaugos pareigūnų į 8 teisinės pagalbos prašymus. Tyrėjai toliau ieško
ginklų, kuriais buvo nužudyti pareigūnai, renka kitus tyrimui reikšmingus
duomenis.
Prokuroro vertinimu, jeigu buvę aukšti buvusios sovietų sąjungos
pareigūnai būtų atiduoti Lietuvai, pačiai Rusijai veikiausiai tai reikštų
tarptautinį pralaimėjimą pasauliniame galių ir įtakų žaidime.
„Be to, vyraujant atitinkamoms ideologinėms nuostatoms, kuriomis
gyvena šiandieninė Rusija, tokia valstybė savo piliečiams atrodytų silpna,
ji, manau, būtų traktuojama kaip jų išdavikė. Šios mano mintys nereiškia,
kad mes nuleidžiame rankas, tiesiog realiai vertiname savo galimybes. Man
atrodo, kad tai, kas šioje byloje pasiekta šiandien, yra tiek prokurorų,
tiek mūsų šalies sėkmė“, - sako R.Stankevičius.
Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant
sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje.
Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose
dirbusius pareigūnus.
Tuo metu Lietuva neveikė agresyviai, neprovokavo konfliktų, nedavė
analogiško atsako, politinės aplinkybės reikalavo elgtis taikiai.
Taip pat turima duomenų, kad Medininkų postas kraupiam nusikaltimui
pasirinktas turint asmeninio keršto motyvų.
Pasak prokuroro R.Stankevičiaus, kita versija, kurios patikrinti
veikiausiai Lietuvai nepavyks, yra politinė. Tų metų rugpjūtį Rusijoje
turėjo lankytis tuometinis JAV prezidentas Georgas Bushas ( Džordžas
Bušas).
Rugpjūčio 22-ąją Maskvoje buvo organizuojamas karinis pučas.
„Kas nuginčys, kad tokiu būdu reakcinės jėgos nebandė imituoti
neramumus buvusios SSRS teritorijoje ir kaltinti „perestroikos“ vadovus
negebėjimu kontroliuoti situaciją?“, - sako R.Stankevičius.
Prezidentas Valdas Adamkus, antradienį minint tragedijos metines,
sakė tikintis, kad prieš 16 metų surengtų Medininkų žudynių kaltininkai ir
vykdytojai sulauks atpildo dienos.
1991 metų liepos 31-osios rytą iki šiol nestoję prieš teismą žudikai
šūviais į pakaušį nužudė muitininkus Antaną Musteikį ir Stanislovą
Orlavičių, „Aro“ pareigūnus Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką, kelių
policijos darbuotojus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas
Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas T.Šernas.
„Tiesą sakant, kad tokia tragedija pasikartotų NATO saugojamoje
Europos Sąjungos valstybėje, kitoje demokratinio pasaulio šalyje, t. y kad
diversinė karinės struktūros grupė atvyktų į suverenios šalies muitinės
postą ir iššaudytų jos pareigūnus - neįsivaizduoju. Šiandien politinės
aplinkybės kitos, tad ir analogiškas nusikaltimas negalimas, o ir į bandymus
Lietuvos reakcija, manau, būtų kitokia“, - mano prokuroras R.Stankevičius.