Čikagos apylinkėse lietuvių tiek, kad jau keliasdešimt metų nieko nestebina vietinėje bendruomenėje vykstančios diskusijos apie tai, kuris rajonas „lietuviškesnis”.
Tam tikrose miesto dalyse ar net priemiesčiuose puikiai galima susikalbėti gimtąja kalba, o galimybė paragauti iš Lietuvos atvežtų ledų ar pomidorų padažo dažnam tautiečiui yra ne retai pasitaikiusi proga, bet įprasto apsipirkimo scenarijaus dalis.
Siekdami amerikietiškosios svajonės, Čikagos lietuviai vis rečiau renkasi gyventi tradiciškai kraštiečių pamėgtose vietovėse. Paskui migruojančius lietuvius seka importuotų produktų parduotuvės bei kiti lietuviški verslai.
Bene plačiausiai žinomas istoriškai lietuvių pamėgtas rajonas yra Marquette Park. Anksčiau klestėjęs savotiškas lietuvių anklavas dabar pritraukia retą atvykėlį. Tiesa, pigia nuoma ir galimybe susikalbėti gimtąja kalba dar kartais susivilioja darbo ieškoti į Čikagą atvykę miesto naujokai.
Marquette Park lietuvių mažėja
Pastaraisiais metais Marquette Park įgijo apleisto, dėmesio neverto, gaujų susišaudymu pagarsėjusio rajono reputaciją. Taip apie šį Lithuanian Plaza gatvės kertamą rajoną atsilieps ne vienas nuomonės paklaustas vietinis lietuvis.
Tačiau nemėginkite to pasakyti buvusiam Stroger ligoninės administratoriui bei Čikagos laikraščio ,,Southwest News-Herald” apžvalgininkui Joe Kuliui.
JAV gimęs ir augęs J.Kulys lietuviškai kalba tik truputį, tačiau išgirdęs minint Marquette Park ar skundžiantis prasta saugumo padėtimi didžiąją gyvenimo dalį šiame rajone praleidęs lietuvių kilmės amerikietis būtinai pradės ilgą diskusiją šiomis temomis.
Tuo metu, kai daugelis lietuvių Marquette Park apleidžia, neseniai į pensiją išėjęs J.Kulys didžiąją dalį laisvalaikio praleidžia rūpindamasis rajono reikalais. Jam Marquette Park — tai lietuvišką paveldą simbolizuojanti miesto dalis, kurios nevalia lengva ranka atsisakyti.
Pasak J.Kulio, daugelio lietuvių beviltišku laikomas rajonas atsigauna. ,,Sunkiausia — pakeisti įsigalėjusią nuostatą, kad čia labai pavojinga, — pasakojo J. Kulys, įsitaisęs viename iš nedaugelio apylinkėje tebeveikiančių lietuviškų restoranų — ,,Seklyčioje“. — Nebijau čia atvažiuoti nei ryte, nei vakare. Kitapus gatvės yra puiki nemokama automobilių stovėjimo aikštelė. Aš čia jaučiuosi saugiai, netgi saugiau nei kituose dažnai saugiais vadinamuose rajonuose. Kad ir kur gyventum, dideliame mieste privalai būti atsargus. Tačiau jei kalbėsime, ar yra didelė rizika būti nušautam Marquette Park, mano atsakymas yra — ne. Ar aš bijau vakarais laistyti pievelę prie namo? Ne. Tai darau kiekvieną vakarą.“
Kartais gėda dėl lietuvių
Paklaustas, ką mano apie laikas nuo laiko rajone jaučiamą rasinę įtampą, J.Kulys pripažino, kad problema egzistuoja.
,,Kai kurie žmonės, - ir nebūtinai tik lietuviai, - nesupranta, kad privalome gyventi įvairialypėje bendruomenėje. Aš esu šimtu procentu už lietuviškumo išsaugojimą. Nors gimiau ir augau Čikagoje, esu amerikietis, tačiau visuomet palaikau viską, kas susiję su lietuviškų bažnyčių ir kitų institucijų išsaugojimu. Aš puikiai sutariu su savo kaimynais, kurių nemažai yra afroamerikiečiai ar meksikiečiai. Privalome suprasti, kad gyvename Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios gerokai skiriasi nuo Lietuvos. Kita vertus, lietuviai Lietuvoje dažnai turi problemų su vietiniais rusais — jų šalinasi ar nemėgsta. Tačiau jie turi su jais gyventi vienoje valstybėje. Aš nemėgstu banditų ir nusikalstamų gaujų narių. Bet jie gali būti įvairių rasių ir tautybių. Gaujų nariai yra gaujų nariai. Man gėda, bet kartais matau ir lietuvius, kurie guli ant šaligatvio surakinti antrankiais“, — kalbėjo J.Kulys.
Saugumu rūpinasi privati bendrovė
Istorinio lietuvių rajono gelbėjimu susirūpinęs vyras mano, kad galimybė ,,atsiimti“ Marquette Park netruks ilgai, tačiau būtent dabar ir yra tinkamiausias laikas.
Norėdamas išsklaidyti mitus, neva Marquette Park yra nesaugus rajonas, J.Kulys papasakojo, kas šiuo metu miestelio statusą turinčiame rajone daroma, kad jo gyventojai jaustųsi saugiai.
Visų pirma, apylinkėje patruliuoja trys privačios apsaugos bendrovės automobiliai. Juos samdo ir prižiūri pusę milijono dolerių biudžetą turinti Lietuvių bendruomenės Socialinių reikalų taryba, vadovaujama Juozo Polikaičio.
Lietuviai ne tik vadovauja Marquette Park apsaugai. Iš septynių miestelio statusą turinčio Marquette Park tarybos narių net trys — lietuviai.
Pasak J.Kulio, per kelerius metus buvo išbandyta ne viena saugos bendrovė ir pastaroji, su kuria ką tik buvo pratęsta bendradarbiavimo sutartis, dirba sėkmingiausiai.
J.Kuliui paskambinus į apsaugos bendrovės dispečerinę, netruko prisistatyti vieną iš saugos tarnybos automobilių vairuojantis Charlesas Wilsonas. Anot apsaugininko, gerai yra tai, kad automobiliai, kuriais patruliuoja jis ir jo kolegos, nėra pažymėti specialiais ženklais, kaip policijos automobiliai. Dėl to jiems lengviau užklupti nusikaltėlius šiems nė neįtarus, kas sėdi už pernelyg neišsiskiriančio automobilio vairo.
Tačiau apsaugininkų vairuojami automobiliai turi visą įrangą, kurios reikia sėkmingai saugoti gyventojų ramybę. Linksmai nusiteikęs Ch.Wilsonas aprodė savo automobilio vidų: jame — puikiai veikianti vaizdo stebėjimo kamera, taip pat ir užmaskuoti švyturėliai bei garsiakalbiai.
,,Tokio lygio apsaugą dažnai sau gali leisti tik geri priemiesčiai“, — negailėjo pagyrų kovotojas už Marquette Park išsaugojimą J.Kulys.
Sugrįžti gal būti naudinga
J.Kulys mano, kad nemažai lietuvių daro klaidą išsikraustydami į priemiesčius, kuriuose ne tik didelės būsto kainos, bet ir mažai galimybių užsiimti lietuvybės puoselėjimu.
Pasak vyriškio, šiuo metu Marquette Park vyksta dideli pasikeitimai. Jų mastą J.Kulys suvokia lygindamas Marquette Park su kitomis Čikagos apylinkėmis.
,,Tai, kas dabar prasideda Marquette Park, jau įvyko Bridgeport. Prisimenate, kad ne taip seniai Bridgeport atrodė siaubingai? O matote, kas dabar ten įvyko? Namai kainuoja po pusę milijono! Marquette Park yra ant didelių pasikeitimų slenksčio. Tačiau kai jis visiškai pasikeis, jau gali būti per vėlu. Tie, kas nesupranta, kaip keičiasi rajonai, ilgainiui tampa pralaimėtojais“, — įsitikinęs J.Kulys.
Kaip sėkmingai pagerėjusio Čikagos rajono pavyzdį J.Kulys pateikė Ukrainian Village. Vyriškio teigimu, kurį laiką Ukrainian Village (angl. ,,Ukrainiečių miestelis”) buvo likęs be ukrainiečių — šie, pamatę, kad rajonas keičiasi į blogąją pusę, o nekilnojamojo turto kainos krenta, išsibėgiojo. Kurį laiką iš šio istorinio rajono buvo likęs tik pavadinimas — ukrainiečių ten beveik nebuvo, jų vietą užėmė meksikiečiai.
,,Tačiau kai rajonas pradėjo atsigauti, ukrainiečiai sugrįžo, atnaujino savo bažnyčias, atsiėmė pastatus“, — džiaugėsi Lietuvos kaimynų pastangomis J.Kulys. Jų pėdomis vyriškis siūlo pasekti ir lietuviams, mat sugrįžti į Marquette Park dabar – finansiškai palankiausias laikas. J.Kulys patikino, jog tie, kurie nenorės gyventi šioje apylinkėje, po kelerių metų pardavę nekilnojamąjį turtą iš jo uždirbs neblogus pinigus.
Šiuo metu Marquette Park statomą 139 gyvenamųjų namų kompleksą ,,New Homes” portalas išrinko geriausiu 2007 metų Čikagos vienos šeimos gyvenamuoju būstu.
Čia nuosavą namą galima įsigyti už 280 000 JAV dolerių. Tai nedidelė kaina Čikagos mastu, tačiau nemaža Marquette Park apylinkės kontekste. Pasak J.Kulio, tai rodo Marquette Park potencialo pripažinimą.
Stovėdamas lauke netoli ,,Seklyčios“, J.Kulys mostelėjo rajono, kuriame pragyveno didžiąją dalį gyvenimo, link. ,,Marquette Park ir jo apylinkės gali pasiūlyti daugybę dalykų. Maria gimnazija, Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos bažnyčia, seselių kazimieriečių prižiūrima ligoninė. Čia galima organizuoti lietuviškas šventes. Yra parkas, salė, parapija, lietuviška mokykla, Jaunimo centras. Visa, ko reikia, - tai pakeisti paplitusį įsitikinimą, kad Marquette Park — pavojingas ir dėmesio nevertas regionas. Reikia, kad lietuviai sugrįžtų“, — kalbėjo J.Kulys.