„Nesutinku su tokia diagnoze. Tai labai nedraugiška visų pirma. Aš
labai sunkiai įsivaizduoju, kad Lietuvos politologai galėtų panašiai kalbėti
apie Norvegiją. Juo labiau, kad nieko konkretaus jis nepateikė.
Neperskaičiau nė vieno konkretaus fakto“, - Žinių radijui ketvirtadienį
G.Kirkilas komentavo Lietuvoje kurį laiką gyvenusio ir vietos žiniasklaidoje
cituoto norvego mintis.
Politologas, be kita ko, teigė, jog Lietuvos politikai silpnai
suvokia, kas yra demokratija, ir toks „politinis luošumas“ esą lemia jų
sprendimus.
Premjeras nesiginčija, esą Lietuvos demokratija yra be trūkumų, bet
mano, jog pažanga yra aiškiai matoma.
S.A.Lie, studijuojantis Rytų Europos šalių demokratijos raidą ir
vienerius metus gyvenęs Lietuvoje teigė, jog Lietuva neabejotinai yra
demokratinė valstybė, tačiau jos demokratijos kokybė esanti itin prasta,
politinė sistema - korumpuota, nėra kontrolės partijų viduje.
„Tai, kad politinės partijos mūsų yra silpnos, tai aš pats ne kartą tą
kartojau. Aš manau, kad jos turi nepakankamą atramą. Vakaruose politinės
partijos yra daug didesnės pagal narių skaičių. Lietuvos atveju, aš
manyčiau, jei kelios politinės partijos turėtų virš 100 tūkst. narių, tai
jau daugiau ar mažiau atitiktų skandinavišką modelį. Mūsų partijos daug
mažesnės ir daug jaunesnės, jos neturi tokių tradicijų senų, kaip yra kitose
šalyse“, - aiškino ministras pirmininkas.
G.Kirkilas pabrėžė, jog Lietuvoje būtina keisti gyventojų požiūrį į
politines partijas, nes, anot premjero, šiuo metu jos yra nuožmiai
kritikuojamos, iš jų šaipomasi, menkinamas partijų prestižas.
„Aš manau, kad mes ir patys turime šiek tiek kitaip žvelgti į
politines partijas. Mes kaip tik turime visi pagalvoti, kaip jas atkurti,
kaip panaudoti intelekto potencialą, kaip panaudoti piliečių aktyvumą.
Partijos yra būtina institucija demokratijoje“, - teigė G.Kirkilas.