Tai BNS sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento patarėja
Daiva Rimašauskaitė, komentuodama žiniasklaidos pranešimus, esą Lietuva
sutiktų priimti kai kuriuos Gvantanamo jūrų pajėgų bazėje kalinamus
asmenis.
„Mes neatsiribojame nuo šio klausimo, tačiau kartu ir negalime
prisiimti politiškai jautrių ir praktiškai keblių įsipareigojimų, kaip
kalinių prisiėmimas Lietuvoje“, - sakė diplomatė.
Anot jos, tokia pozicija perduota ir Belgijos Senato vadovei, Europos
saugumo ir bendradrabiavimo organizacijos (ESBO) specialiajai atstovei Anne
Marie Lizin, kuri neseniai ragino pasaulio valstybes priimti dalį įkalintųjų
Gvantaname, kad tai ilgainiui padėtų visiškai uždaryti Kuboje esantį
kalėjimą.
JAV yra kritikuojamos dėl ypač griežtų sąlygų, kuriomis Gvantaname yra
laikomi įtariamieji teroristai, sulaikyti, be kita kur, per operacijas
Afganistane ir Irake.
Pasak Lietuvos URM atstovės, Vilniuje svarstomas indėlis sprendžiant
Gvantanamo problemą galėtų būti parama amerikiečiams, kurie yra ne kartą
viešai išreiškę ketinimus uždaryti šią bazę.
„Tai galės būti ir mūsų pareiškimas, remiantis ir JAV, ir ESBO
pasiuntinės pastangas, ir pagalba siekiant konsensuso ES šiuo klausimu. Jei
reikėtų, galėtume padėti JAV ir savo kontaktais, kalbantis su partneriais,
kurie savo ruožtu galbūt bus linkę prie Gvantanamo problemos sprendimo
prisidėti tiesioginiu būdu“, - sakė Lietuvos diplomatė.
2002 metais Gvantanamo įlankoje įkurtame kalėjime šiuo metu kali
maždaug 360 žmonių, įtariamų terorizmu ar ryšiais su „Al Qaeda“ ar Talibanu.