Meilės reikalus gadina velnio skaičius

Pasvalietis 60 metų Romualdas Marcinkus magiška skaičių galia nesidomėjo tol, kol šie nepradėjo jam kišti kojos.

Pastaruoju metu brandaus amžiaus vyriškiui kilo įtarimų, kad nuolatinės nesėkmės meilės reikaluose jį lydi dėl pernelyg dažno šešetų – velnio skaičiaus – pasikartojimo jo ir jo šeimos narių gyvenime.

R.Marcinkaus motinos, sesers, jo paties ir jau mirusio brolio gimtadienių datose yra po šešetą, brolio mirties diena irgi pažymėta skaičiumi 6, motinos namų adrese – skaičius 6, namo ir buto, kur gyvena pats R.Marcinkus, numeriuose – irgi šešetukai.

„Apsižiūrėjau – aplink vien šešetai. Man 60 metų, šešerius metus ieškau moters, bet vis nesėkmingai. Likimas į tokių glėbius įbloškia, kad lekiu nuo jų kaukdamas.

Paskutiniosios, kuri mane gal net nunuodyti bandė, buto ir namo skaičiuose taip pat yra šešetai, nelabojo simbolis“, – stulbinančiais atradimais su „Panevėžio rytu“ dalijosi viengungis.

Su R.Marcinkumi susitikti sutariame miesto centre esančioje kavinėje. Į pasimatymą ateina tvarkingai apsirengęs, kiek žilstelėjęs vyriškis.

Iš karto užsisako pusryčius – spirgučių padaže plaukiančių virtinukų dubenį. Sako, nesaldu būti viengungiu: nei moteriškos šilumos, nei šilto valgio niekas nepaduoda.

Pasėdėti Panevėžio centre kavinėje jam labai miela – pats nuo mažų dienų buvęs panevėžietis, gyvenęs čia kelis dešimtmečius.

R.Marcinkus buvo vedęs, santuokoje išgyveno 28 metus. Vaikų neturėjo. Jei tikėsime jo pasakojimu, išsiskyrė dėl to, kad žmona susirado kitą.

Po ilgų bendro gyvenimo metų savo moterį R.Marcinkus iš namų išvarė kaip stovi, visą užgyventą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pasiliko sau.

Sako, užgyvenęs buvo nemažai, nes keliolika metų buvo verslininkas, prekiavo turguje.

Pardavė 3 kambarių butą ir pinigus padėjo į banką. Tokiu būdu įgijo turtingo svajonių jaunikio statusą.

Tada prasidėjo naujos moters paieškų maratonas. Pasvalyje atsidūrė per moteris. Įkliuvo į meilės pinkles ir liko mažame miestelyje.

Apie savo išvaizdą R.Marcinkus yra puikios nuomonės. Paklaustas, kiek turi metų, šelmiškai primerkia akį ir perklausia: „O kiek duotum?“

R.Marcinkus šešerius metus gyvenimo draugės ieškojo pagal pažinčių skelbimus.

Tačiau gražūs pasvaliečio norai ir didelės pastangos susirasti moterį, su kuria norėtų pasitikti aušras bei saulėlydžius, ėjo šuniui ant uodegos.

„Baigėsi 6 metai, gal išlipsiu iš to užburto rato ir pradės sektis?“ – taip save guodžia viengungis.

„Niekaip nesuprantu, kodėl vieniems sekasi, o kitiems – ne. Vieni gauna gražias, geras, ištikimas žmonas, o kitiems pakliūva paleistuvės ir žiežulos.

Visaip galvojau, kas čia yra, ir nusprendžiau, kad tas velnio skaičius, matyt, gyvenimą drumsčia“, – pusiau juokais, pusiau rimtai dėsto R.Marcinkus.

Vis dėlto kiekvieną rytą, vos paėmęs laikraštį į rankas, pirmiausia atsiverčia pažinčių skyrelį ir atidžiai jį perskaito.

Per šešerius metus R.Marcinkus kai kurių skelbimų turinį jau išmoko atmintinai. Dažnai jo akys užgriebia tų pačių, pasimatymuose matytų, bet toliau besiskelbiančių ir vyrų tebeieškančių dailiosios lyties atstovių tekstus.

„Šituose skelbimuose gyvenimui tinkamų moterų nėra, čia tik plėšrūnės arba šiukšlės“, – nerinkdamas žodžių negailestingai kerta pašnekovas.

Radęs patrauklų skelbimą, kad maždaug jo amžiaus moteris nori susipažinti, R.Marcinkus išsirengia į pirmąjį pasimatymą.

Vyriškis sako, kad retai kada būna antrasis.

Jį atstumia ir išgąsdina tai, kad pirmą kartą susitikti su vyriškiu atėjusios damos nesuka galvos dėl romantiškų dalykėlių, jų nedomina pasivaikščiojimai gamtoje, pokalbiai, bendros svajonės ar panašių interesų paieškos.

Standartiniai ir beveik visų pusamžių moterų pirmiausia užduodami klausimai: „Kiek uždirbi? Kiek turi pinigų? Ar turi butą, mašiną, sodą?“

Antrajame pokalbio etape vardijama, kas moterų butuose sugedę, ką reikėtų pataisyti, įrengti, nupirkti.

Teiraujuosi, gal R.Marcinkus, eidamas į pasimatymą su dar nematyta moterimi, nešasi gėlės žiedą ar kitokią akiai malonią smulkmeną?

Ne, vyras to nedaro. Geriausiu atveju po pasivaikščiojimo gamtoje moterį pakviečia į kavinę ar barą puodelio arbatos, pats pasiima alaus bokalą. Už tai, ką suvalgo ar išgeria, moterys susimoka pačios.

Jei moteris atvažiavusi iš toliau ir patraukli tiek, kad yra noras susitikti dar kartą, R.Marcinkus duoda pinigų pusei kainos už bilietą namo.

Pasvalietis ir pats skelbėsi laikraštyje, kad ieško gyvenimo draugės. Savo pažinčių skelbimą buvo skelbęs ir miesto televizijoje. Rašė, kad yra materialiai apsirūpinęs, darbą turintis vienišas vyriškis, trokštantis rimtų santykių. Visas, kurios troško susipažinti tokiu būdu, vyras išbrokavo.

Po to, kai skelbimas bėgančia eilute pasirodydavo televizijos eteryje, per 5 minutes R.Marcinkus sulaukdavo iki 25 pasiūlymų.

„Jei skambina ir maloniu balsu sako, kad yra daili, tai žinok: kuo labiau giriasi, tuo baisesnė“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Telefonu kalbinta, o vėliau į pasimatymą atėjusi turizmo firmos darbuotoja R.Marcinkui pasirodė lyg košmaras. „Žvėries veidas“, – taip kandidatę į mylimąsias apibūdino pasvalietis.

Kita iš pažiūros maloni moteris R.Marcinkų išgąsdino nesustojamu plepėjimu.

„Aš guliu šalia, o ji kalba ir kalba, žiūriu, jau 5 valandos ryto. Rytą, kai virtuvėje pamačiau jos žvilgsnį, visiškai išsigandau – grynai beprotės veidas“, – vaizdžiai įsimintinų pasimatymų akimirkas atpasakojo pašnekovas.

R.Marcinkus sako, kad per 6 metus spėjo pažinti visas Panevėžio senmerges, našles ir išsiskyrusias moteris, trokštančias gyvenimo draugą rasti pagal pažinčių skelbimus.

Nė viena pažintis neįžiebė noro naują pažįstamą vestis prie altoriaus ar bent ilgiau pagyventi susidėjus.

Norėdamas įsitikinti, ar tik jam vienam likimas toks nemaloningas, ar ir kitiems vienišiams meilės vaisius nėra lengva raškyti, R.Marcinkus susirado likimo brolių.

Pasvalietis tuose pačiuose pažinčių skelbimuose atsirinko kelis vyrų telefonų numerius ir jiems paskambino.

Pasikalbėjęs su keliais gyvenimo draugių per pažinčių skelbimus ieškančiais stipriosios lyties atstovais, išgirdo beveik tokius pats atsakymus: susipažinti trokštančios moterys yra baisios pragmatikės, ieškančios vien materialinės naudos, jausmai ir vyrų poreikiai joms nė motais.

Pasvalietis nepatingėjo susirasti ir amžinu miesto jaunikiu pravardžiuojamą 62 metų Bronislovą Masiulionį, kurio meilės nuotykius „Panevėžio rytas“ aprašė pernai.

B.Masiulionis pagarsėjo tuo, kad nuolat su savimi nešiojasi kartoteką su kelių šimtų moterų duomenimis ir trumpais buvusių pasimatymų aprašymais.

Našlys tinkamos bendram gyvenimui moters ieško jau visą dešimtmetį, kandidačių dairosi ne tik gimtajame mieste, bet važiuoja net į šokius sostinėn.

Pagal pažinčių skelbimus rastas naujas drauges B.Masiulionis patikrina pagal astrologinę lentelę, žiūri, ar dera jo ir naujos pažįstamos ženklai.

B.Masiulionis save labai prižiūri, daug sportuoja, sveikai maitinasi.

Jis redakcijos kabinete pasitiesė rankšluostį ir atsistojo ant galvos, sakė, jog tai įrodymas, kad yra visapusiškai pajėgus vyras.

Tačiau, kad ir kaip stengiasi, B.Masiulionis neranda tinkamos kandidatės į žmonas.

R.Marcinkus su B.Masiulioniu aptarė bendrus moterų paieškų vargus. Pasak R.Marcinkaus, abu priėjo prie vienodos išvados – Panevėžio apskrityje šeimyniniam gyvenimui tinkamų moterų nėra.

Kad įsitikinčiau, jog padoriam, kokiu R.Marcinkus save laiko, vyrui pagal pažinčių skelbimus susirasti tinkamą moterį beveik nėra šansų, jis smulkiai papasakoja paskutinius nuotykius.

R.Marcinkus tvirtino, kad jei laiku nebūtų pabėgęs nuo per pažinčių skelbimus rastos mylimosios, kažin ar šiandien bebūtų gyvas.

Pernai R.Marcinkus televizijoje pamatė skelbimą, kad vienišas vokietis norėtų susipažinti su lietuve. Moterys savo telefonus ir trumpus apibūdinimus apie save siuntė tiesiai į eterį.

R.Marcinkus užsirašė 57 metų pasvalietės, pasisiūliusios vokiečiui, telefoną.

Per pirmą pasimatymą moteris jam labai patiko, atrodė veikli, tvarkinga, pasisakė vienu metu turėjusi verslą.

Nužvelgusi naują pažįstamą pasvalietė konstatavo, jog šiam reikia tinkamai apsirengti. Ji vyriškį parsivežė namo, į trijų kambarių butą.

„Važiavau vienai dienai, o išbuvau savaitę, bet mes miegojom atskirai. Aš tokios moters dar nemačiau: ištisai valgo ir šneka 25 valandas per parą“, – apie paskutiniojo meilės romano pradžią pasakojo R.Marcinkus.

Iš nuomojamo buto Panevėžyje R.Marcinkus į Pasvalį persikraustė po mėnesio draugystės. Savo turtą nusigabeno dviem priekabomis.

„Iš pradžių ji buvo kaip saldainis, o paskui praregėjau, kad papuoliau kaip peliukas į spąstelius“, – iš savo netikusio pasirinkimo pasišaipo R.Marcinkus.

Susivežęs daiktus R.Marcinkus tikėjosi, kad jiedu, kaip jaunavedžiai, susikraustys ir po bendrais patalais.

Vakare vyriškis žiūri, kad jo draugė į lovą ateina su kelnaitėmis ir liemenėle, nė neketina visiškai nusirengti ir užsiimti seksu. Vyras stebisi, kodėl taip? Draugė strykteli iš lovos ir nulėkusi kuičiasi spintoje.

„Maniau, apsirengs kokiais prašmatniais naktiniais, taip mane pamalonins, o ji grįžta tokia pat, sugniaužusi kumštį. Klausiu, kas čia dabar? Ji atgniaužia ranką, o ten – du vestuviniai žiedai. Ji ir sako: kai užmausi, tada gausi“, – pasakojo R.Marcinkus.

Atsigulė vyriškis su knyga ant sofos, draugė net pažaliavo iš pykčio: „Tu ką, knygų atvažiavai skaityti? Reikia šiltnamį statyti, buto lubos atsilupusios, pavėsinę reikia padaryti“.

„Apskaičiavau, kad per artimiausią pusmetį nebus kada knygos nė į rankas paimti, tiek darbų pririkiavo“, – pasakojo R.Marcinkus.

Vėliau vyriškis ėmė įtarti, kad draugė žolelėmis bando pakenkti jo sveikatai.

„Jos virtuvėje visokių žolių indų pririkiuota. Pastebėjau, kad kai Pasvalyje būnu, po 6 dienas į tualetą nueiti negaliu. Vos tik grįžtu į Panevėžį, viduriai susitvarko“, – sakė R.Marcinkus.

Kartą, įtaręs mylimosios piktus kėslus, vyras pasiryžo pabėgti. Neturėjo nė lito kišenėje, neva draugė jas buvo iškrausčiusi, tad 19 valandą vakaro iš Pasvalio patraukė Panevėžio link pėsčiomis. 5 valandą ryto jau buvo gimtajame mieste, čia ir viduriai susitvarkė.

Kitą kartą, neapsikentęs draugės teroro, pabėgo nakvoti į viešbutį – tarsi balon išmetė 30 litų.

Gyvendamas su pasvaliete R.Marcinkus nesiliovė toliau per pažinčių skelbimus ieškojęs svajonių moters. Radęs patrauklų skelbimą, kviesdavosi į pasimatymus.

Patiko viena šeduviškė, pati atvažiavusi autobusu į Pasvalį, kad su juo susitiktų. Po pirmo pasimatymo vyriškis siūlėsi ją aplankyti jos namuose, tačiau moteris išsisukinėjo nuo antro pasimatymo. R.Marcinkus nusprendė, jog ji žaidžia keliais frontais, dėl to nenori svetimo vyro kviestis į namus.

Vieną dieną R.Marcinkus už buto durų, kur gyveno su pasvaliete, rado kelis plastmasinius maišus su savo daiktais. Laikina gyvenimo draugė jį išgrūdo lauk.

Vyras toli nekeliavo, išsinuomojo kambarį tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje. Po kurio laiko apsižiūrėjo, kad buto skaičiuje yra šešetukas – nelabojo ženklas.

„Tikrai gali būti, kad dėl tų šešetų taip meilėje nesiseka“, – mano R.Marcinkus.

Kol sėdime kavinėje, vyriškis dar pasigiria, jog vėl ką tik padavė skelbimą ir per trumpą laiką gavo kelis moterų pasiūlymus.

Kad ir nebetiki, jog savame krašte įmanoma sutikti dorą, gražią, gero charakterio ir ne materialistę moterį, tačiau viltis miršta paskutinė, tad bandys laimę dar kartą.