Devynis šimtus septyniasdešimt su puse. Tiek kilometrų maratono varžybų trasose iki šiol yra nubėgęs 37 metų I.Staškevičius. Rudenį sostinėje vyksiančiame tarptautiniame maratone jis įveiks ir tūkstantąjį kilometrą.
„Esu bėgimo mėgėjas. Nepraleidžiu progos dalyvauti varžybose. Rudenį per Vilniuje vyksiantį maratoną startuosiu jau dvidešimt ketvirtą kartą“, - sakė I.Staškevičius.
Vilniaus maratonas nuo ankstesnių turėtų skirtis ne tik dalyvių gausa. Pirmą kartą jis bus proginis - skiriamas Alzheimerio dienai paminėti, o visi bėgikai dalyvaus ir labdaros akcijoje.
Alzheimerio ligos asociacijai maratono organizatoriai už kiekvieną užsiregistravusį maratono dalyvį skirs 5 litus, dar 10 litų - už kiekvieną, pasiekusį finišą.
„Pradedantiesiems bėgikams, ypač tiems, kurie pirmąkart išmėgina jėgas klasikinėje (42 kilometrų 195 metrų) maratono distancijoje, sunku pasirinkti tinkamą bėgimo tempą. Jei po starto bėgama per greitai, vėliau jėgos išsenka ir finišo pasiekti nebeįmanoma.
Todėl Vilniaus maratone pasisiūliau būti tempo vedlys - tokio greičio, kad finišą būtų galima pasiekti maždaug per keturias valandas, - kalbėjo I.Staškevičius. - Už kiekvieną maratono dalyvį, kuris mane aplenks, t.y. pasieks finišą greičiau nei per keturias valandas, labdaros projektui bus skiriama dar po penkiolika litų“.
Patyrusiam bėgikui keturios valandos maratono trasoje - ilgokas laikas. „Tokiu greičiu, maždaug dešimt kilometrų per valandą, niekada nesu bėgęs. Iki šiol finišą pasiekdavau greičiau. Bet užsienyje vykstančiuose maratonuose dažnai imamasi panašios iniciatyvos - vadinamieji greičio vedliai bėga ir trijų, ir trijų su puse, ir keturių valandų ar dar lėtesniu tempu“.
Tarptautinis Vilniaus maratonas - vienos populiariausių lengvosios atletikos varžybų Baltijos šalyse. 2004 metais pirmąkart surengtame maratone startavo apie pustrečio šimto bėgikų, pernai - maždaug 400. „Tikimės, kad šiemet maratone dalyvaus per penkis šimtus profesionalių sportininkų bei mėgėjų ir visi kartu galėsime paremti Alzheimerio ligos asociaciją, - kalbėjo I.Staškevičius. - Paramos labiausiai reikia ne patiems sergantiesiems, bet jų artimiesiems: tokių ligonių slauga yra ypač sunki ir fizinė, ir psichologinė našta“.
Gydytojo diplomą turintis I.Staškevičius dar studijų metais suvokė, kokią nelaimę šeimoms užtraukia Alzheimerio liga. „Vilniaus universitete mediciną studijavau 1988-1994 metais. Tuo metu Lietuvoje apie šią negalią informacijos bemaž nebuvo. Bet man teko praktiką atlikti Italijoje, kur ir pamačiau šios ligos varginamų žmonių“, - prisiminė I.Staškevičius.
Alzheimerio liga sutrikdo protinę veiklą ir žmogus pamažu ima gesti: jis tampa dirglus, užmaršus, tingus, agresyvus, praranda nuovoką, savarankiškumą, higienos, valgymo įgūdžius. Atrodytų, kad liga žmogų sugrąžina į kūdikystę, kur jo be priežiūros ir slaugos palikti neįmanoma.
Maratono aistros apimtam verslininkui sportas - gyvenimo būdas. „Vaikystėje neteko lankyti lengvosios atletikos treniruočių, bet savo malonumui pabėgiodavau nuolat. Lankiau krepšinio sporto mokyklą, tačiau negalėčiau girtis, kad buvau geras krepšininkas. Tiesa, krosą studijų metais dažnokai tekdavo bėgti“, - šypsojosi pašnekovas.
Maždaug prieš septynerius metus po nedidelės pertraukos jis vėl pradėjo aktyviai sportuoti. „Man patiko bėgimas, tad pamažu užvaldė mintis, kad reikėtų išbandyti jėgas klasikinio maratono distancijoje. Būdamas trisdešimties, tai padariau pirmąsyk“, - sakė I.Staškevičius. 2000 metų spalį per 3 valandas ir 43 minutes Dubline jis pirmą kartą įveikė 42 kilometrų ir 195 metrų trasą.
Anot verslininko, maratonas - ištvermės reikalinga rungtis, kurioje bėgiko amžius suteikia tam tikrų pranašumų. 30 metų - pats laikas imtis ilgųjų nuotolių bėgimo.
„Jėgas išmėginti maratone gali ir daug vyresni žmonės, bet tiems, kurie nėra sportavę, į varžybas patarčiau neskubėti, - patarė I.Staškevičius. - Greitai pasiekti gerą sportinę formą ir įveikti maratoną nėra paprasta - startui pasirengti reikia laiko. Bet jei žmogui patinka bėgioti ir jis yra ištvermingas, treniruotės ruošiantis maratonui yra puikus dalykas“.
Rudenį įvyksiančio Vilniaus maratono dalyviai jau registruojami. Jau dabar galima daryti prielaidą, kad maždaug pusė maratono dalyvių bus vyresni nei 40 metų. „Bėgdamas maratoną užsienyje ne kartą esu matęs finišuojančių šešiasdešimtmečių ir septyniasdešimtmečių - šiam sportui žmogaus amžius nenubrėžia ribų“, - tikino verslininkas.
Maratonuose I.Staškevičius dažniausiai dalyvauja ne vienas. Su draugais jis yra subūręs bėgimo mėgėjų klubą, todėl ir treniruotėse, ir varžybose bėgimo takus mina kartu su bičiuliais.
Septyneriais metais jaunesnis I.Staškevičiaus brolis Giedrius - irgi maratonininkas. „Pastaruosius porą metų buvo aprimęs, nebėgo klasikinio nuotolio, bet Vilniaus maratone ketina dalyvauti ir įveikti pusės maratono trasą. Giedrius jau yra įveikęs dešimt maratonų“, - užsiminė I.Staškevičius.
Bėgimo mėgėjų klubas vienija apie dvidešimt narių. Yra ir medikų, ir teisininkų, tačiau dauguma - savo verslą turintys žmonės. „Ne visi klubo nariai - maratono bėgikai. Yra tokių, kurie varžosi trumpesniuose nuotoliuose arba šiaip nuolat sportuoja. Be to, esame ne vien prisiekę bėgikai - dauguma mūsų yra ir kalnų turizmo, ir kitų sporto šakų mėgėjai“, - pasakojo I.Staškevičius.
Aktyvų gyvenimo būdą pripažįstančių žmonių pomėgis - sporto varžybos, kuriose jie dalyvauja kaip aistruoliai.
„Viena artimiausių klubo išvykų bus į Japoniją, kur vyks lengvosios atletikos pasaulio čempionatas. Jame stebėsime ir maratono rungtį, ir disko metiko Virgilijaus Aleknos pasirodymą“, - sakė verslininkas.
Profesionaliu sportininku I.Staškevičius savęs nelaiko. „Man svarbu dalyvauti maratone ir finišuoti, o ne jį laimėti, - sakė pašnekovas. - Prizinę antrąją vietą man pavyko užimti tik vienąkart, Špicbergeno maratone 2005 metais. Špicbergenas - Norvegijai priklausanti teritorija, esanti tolokai už poliaračio. Tai šiauriausias maratonas, bėgamas žeme. Toliau - jau ledynai.
Tačiau juk esu maratonininkas mėgėjas: bėgu ne dėl rekordų ir ne dėl pinigų. Kaskart džiaugiuosi, kai pasiekiu finišą. Nes kad laimėtum aukštą vietą, reikėtų ir profesionaliai treniruotis“.
Verslininkas yra išmėginęs jėgas Romos, Dublino, Florencijos, Rygos, Monako, Amsterdamo, Bostono ir daugybėje kitų maratonų, tarp jų - ir visuose Vilniaus maratonuose. 2 valandos ir 47 minutės - per tiek laiko jis įveikė Trevizo maratono trasą ir pasiekė asmeninį rekordą.
Sostinėje gyvenantis I.Staškevičius dažniausiai bėgioja Vingio parke arba palei Nerį. Kartais jis tai daro rytais prieš darbą, kartais - vakarais. Per valandą jis įveikia maždaug 10 kilometrų.
„Ar treniruojuosi kasdien? Nedarau to, nes kasdienės treniruotės - per didelis krūvis organizmui, jos sukeltų ir psichologinį nuovargį. Be to, darbų gausa ar įvairios išvykos pakoreguoja treniruočių grafiką: ne visada pavyksta atrasti laiko bėgimui“, - kalbėjo I.Staškevičius.
Jo nuomone, bėgikui mėgėjui užtenka treniruotis triskart per savaitę. „Net ir profesionalūs sportininkai bent vieną dieną per savaitę turi laisvą, kitaip treniruotės taptų nepakeliama rutina. Tačiau jei bėgikas mėgėjas nuosekliai siekia tikslo ir nuolat treniruojasi, netrunka ateiti laikas, kai galima išbėgti ir į didįjį maratoną, - patikino verslininkas. - Yra ir dar viena taisyklė: bėgimas turi patikti. Neįsivaizduoju žmogaus, kuris bėgtų maratoną iš pareigos ar susilažinęs.
Maratonas - daug pastangų ir laiko reikalinga rungtis. Vienąkart galbūt kiekvienam bėgikui vertėtų save išmėginti jo trasoje. Bet jei kartą pabandęs žmogus tai tęsia ir toliau, vadinasi, jam patinka. Tuomet nebekyla klausimo, kiek kartų treniruotis: kiekvienas tam skiria tiek laiko ir dėmesio, kiek gali“.
Tarptautinis Vilniaus maratonas: istorija
2001 m. Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir UAB „VP Market“ suorganizavo pirmąjį 10 kilometrų masinį bėgimą plentu „MAXIMA taurė“. Per trejus metus šis bėgimas išsirutuliojo į naują sporto šventę - tarptautinį Vilniaus maratoną.
2004 m. Vilniuje įvyko pirmasis maratonas, kurio klasikinę (42 kilometrų ir 195 metrų) trasą įveikė per 200 bėgimo profesionalų ir mėgėjų iš 10 šalių.
2005 m. maratone dalyvavo apie 350 bėgikų.
2006-aisiais maratono rengėjai į programą įtraukė pusės maratono bėgimo rungtį. Maratono ir pusės maratono distanciją įveikė daugiau kaip 400 dalyvių iš 17 pasaulio šalių.
Ketvirtasis tarptautinis Vilniaus maratonas vyks 2007 m. rugsėjo 8-ąją. Tikimasi, kad jame dalyvaus per 500 bėgikų. Šis maratonas bus skirtas Alzheimerio dienai paminėti.