Vyriausybei stinga drąsos bei pareigos jausmo iš Rusijos ir Kazachstano išsireikalauti kompensacijų bei pensijų nuo okupacinės valdžios nukentėjusiems Lietuvos piliečiams.
Tai užvakar pareiškė europarlamentaras, konservatorius Vytautas Landsbergis septynioliktajame tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje šalia Ariogalos esančiame Dubysos slėnyje.
Neišreikalautas kompensacijas pavadinęs baisiu piliečių teisių pažeidimu V.Landsbergis įspėjo, kad, neapsikentę valdžios abejingumo, tremtiniai ir politiniai kaliniai gali patys pradėti kovoti už savo teises.
Jie yra pasiryžę tūkstančiais pareiškimų užversti Lietuvos teismus.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 15 tūkst. buvusių tremtinių ir politinių kalinių.
Dauguma jų – vyresni negu 70 metų.
Kai kurie kovotojai už laisvę spėliojo, kad valdžia ciniškai laukia, kol visa jų karta išmirs ir vienu galvos skausmu bus mažiau.
Įspėjo apie Rusijos grėsmę
Dešinieji politikai beveik penkis tūkstančius susirinkusiųjų ragino nepamiršti Rusijos grėsmės.
Jų teigimu, didžioji kaimynė susigrąžinti įtaką Lietuvoje bando įvairiausiais būdais.
„Sovietinių balvonų dar daug stovi miestuose, ant tiltų. Juos vadina kultūriniu paveldu.
Man tai panašu į Trojos arklį“, – piktinosi Seimo narys, Tėvynės sąjungos atstovas Povilas Jakučionis.
Kartu laisvės kovų dalyviai paragino dar šiemet pradėti tvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir ruošti čia vietą Laisvės paminklui.
Reikalavo didesnių pensijų
Sąskrydyje neapsiribota vien Vyriausybės kritika. Priimtos net kelios rezoliucijos.
Reikalaujama, kad nukentėjusių asmenų pensija padidėtų nuo 172 iki 200 litų, taip pat, kad laisvės kovotojams būtų sudarytos sąlygos nemokamai gydytis sanatorijose, vaistų, medicininių protezų ir viešojo transporto bilietų kainas kompensuoti 80 procentų.
Ragino ugdyti meilę Tėvynei
Daug kalbėję apie nutautėjusį jaunimą, kovotojai už laisvę siūlė kasryt Lietuvos radijo programą vėl pradėti valstybės himnu.
V.Landsbergis atsiminė savo prieš dešimtmetį išsakytą mintį mokyklose įvesti savaitinę Tėvynės pamoką: „Šitoje aikštėje daugybė mokytojų. Jie ateitų ir papasakotų, kaip svarbu savyje turėti liepsnelę, Tėvynės meilę“.
Kitose rezoliucijose raginama Seimą ir Vyriausybę išsaugoti šauktinių kariuomenę, stiprinti savanorių pajėgas bei Šaulių sąjungą, taip pat tęsti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą.
Radikalai skandalo nesukėlė
Į sąskrydį atvyko ir antisemitiniais išpuoliais pagarsėjusio Mindaugo Murzos vadovaujami radikalai, prieš keletą metų savo dalyvavimu papiktinę prezidentą Valdą Adamkų.
Juodai kariškai apsirengę ir raudonas vėliavas su simbolika, panašia į fašistinę, išskleidęs nedidelis vyrų būrys didelio dėmesio nesulaukė.
Tiesa, kai kurie pasipiktinę sąskrydžio dalyviai ragino juos išvaryti.
M.Murza aiškino atvykęs pažiūrėti, kiek dar yra Lietuvą gynusių žmonių, iš kurių jo bendražygiai galėtų perimti estafetę.
Radikalai renginyje neužtruko. Šventei dar neįpusėjus jie susivyniojo vėliavas ir išvyko.