Kardinolas sekmadienį mirė vienoje Paryžiaus ligoninėje, į kurią buvo
paguldytas balandį.
J.M.Lustiger Prancūzijoje buvo gerai žinomas ir gerbiamas hierarchas
bei visuomenės veikėjas. Jis gimė judėjų šeimoje, bet per Antrąjį pasaulinį
karą, nacių okupacijos metu, atsivertė į katalikybę.
Į prelatus jį pakėlė velionis popiežius Jonas Paulius II, o nuo 1981
metų iki 2005 metų vasario jis buvo Paryžiaus arkivyskupas.
Apie jo mirtį buvo paskelbta baigiantis mišioms vienoje Paryžiaus
centro bažnyčioje, žurnalistams sakė vienas jų dalyvis. Pirmasis šią
informaciją savo interneto svetainėje perdavė laikraštis „Le Figaro".
Mišios už velionį bus aukojamos penktadienį Paryžiaus Dievo Motinos
katedroje, sakoma dabartinio Paryžiaus arkivyskupo Andre Vingt-Trois pranešime.
Patvirtindamas pranešimus apie J.M.Lustiger mirtį arkivyskupas
pridūrė, kad „kelios pastarosios savaitės kardinolui buvo ypač liūdnos ir
skausmingos". J.M.Lustiger sunkiai sirgo, tačiau kokia liga, neskelbiama.
Paskutinį kartą kardinolas viešumoje pasirodė sausio mėnesį.
Vienu metu buvo kalbama, kad J.M.Lustiger galėtų būti kandidatas
popiežiaus įgaliojimams iš Jono Pauliaus II perimti, bet ir netapęs
pontifiku jis darė didelę įtaką Prancūzijos religiniam gyvenimui.
Šalies prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad liūdi
dėl kardinolo mirties ir kad Prancūzija neteko „didžio mūsų šalies dvasinio,
moralinio, intelektualinio ir, žinoma, religinio gyvenimo veikėjo".
J.M.Lustiger, kurio vardas iš pradžių buvo Aaronas, gimė 1926 metų
rugsėjo 17 dieną Paryžiuje, Lenkijos žydų šeimoje.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, J.M.Lustiger ir jo seserį
Arlette tėvai saugumo sumetimais išsiuntė į Orleaną šalies
centriniame regione.
1940-aisiais, būdamas 14 metų, jis Orleano katedroje atsivertė, o
vėliau tais pačiais metais buvo priimtas į Katalikų Bažnyčią.
Jo motina Gisele galiausiai buvo deportuota ir žuvo Aušvico
koncentracijos stovykloje. Tėvas daug metų negalėjo sutikti su naujuoju
sūnaus tikėjimu.
Karui baigiantis J.M.Lustiger pradėjo studijuoti humanitarinius
mokslus Sorbonoje, o paskui įstojo į seminariją. Į kunigus jis buvo
įšventintas 1954 metų balandžio 17 dieną.
10 metų J.M.Lustiger vadovavo Prancūzijos sostinės prestižinio 16-ojo
rajono parapijai, o 1979 metų gruodį Jonas Paulius II paskyrė jį Orleano
vyskupu.
Po dvejų metų J.M.Lustiger tapo Paryžiaus arkivyskupu ir ėjo šias
pareigas 24 metus. 1983-iaisiais jis tapo kardinolu.
J.M.Lustiger greitai tapo žiniasklaidos žvaigžde, o dėl visiems
suprantamo kalbos stiliaus jį liaupsino ir prancūzų, ir tarptautinė spauda.
Jis padėjo stiprinti Katalikų Bažnyčios ir judėjų lyderių ryšius,
lydėjo Joną Paulių II jo istorinėje 2000 metų kelionėje į Šventąją Žemę.
Jis laikėsi konservatyvios pozicijos, panašios į velionio popiežiaus,
ir sakydavo, kad grįžimas prie dvasingumo padėtų didinti kunigų gretas.