Pensininkams kompiuteris - nebebaisus

Dešimtys pagyvenusių panevėžiečių galėtų pasakyti, kad jaunų žmonių emigracija turi ir teigiamų pasekmių.

Netekę galimybės matytis su į užsienį išvažiavusiais savo vaikais, net į septintą ar aštuntą dešimtį metų įkopę vyrai bei moterys ryžtasi išmokti naudotis kompiuteriu ir naršyti internete. Jiems tai daryti neblogai sekasi.

Pensininkai teigia supratę, kad bendrauti elektroniniu paštu yra pigiau nei skambinti telefonu ir paprasčiau nei susirašinėti įprastais laiškais.

„Greitai pats galėsiu parašyti sūnui elektroninį laišką į Ispaniją“, - džiaugiasi nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus bebaigiąs 66 metų Romas Gladkauskas.

O liepos mėnesį šiuos kursus baigusi 75 metų Romualda Laimutė Merkienė jau ne tik be vargo susirašinėja elektroniniu paštu su užsienyje gyvenančia dukra, giminėmis ir pažįstamais, bet ir mėgina internetu atsisiųsti norimą knygą ar filmą.

Moteris džiaugiasi, kad turi vyrą, į kurį gali kreiptis patarimo, nes šis gana neblogai išmano, kaip naudotis kompiuteriu.

Buvusi vokiečių kalbos mokytoja R.L.Merkienė sakė spėjusi įsitikinti, kad kompiuteris ir internetas - tai didžiulis langas į pasaulį.

R.Gladkauskas ir R.L.Merkienė yra vieni iš daugelio pensininkų, kuriuos sėstis prie kompiuterio paskatino artimųjų emigracija.

Jie, kaip ir kiti daugiau kaip 80 draugijos „Panevėžio bočiai“ narių, pasinaudojo proga nemokamai išmokti dirbti kompiuteriu.

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ 20-yje Lietuvos miestų, tarp jų ir Panevėžyje, surengė nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus pensinio amžiaus žmonėms. Lėšų „Bočiai“ gavo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Iš 84 kursus baigusių ar dar juose besimokančių panevėžiečių maždaug pusė yra įkopę į aštuntą dešimtį metų.

Paskutinė, šeštoji, pensininkų grupė, kurioje dabar mokosi R.Gladkauskas, mokslus baigs rugpjūčio pabaigoje.

„Dėstau jau trečiai grupei. Bene 90 procentų mano mokinių į kursus užsirašė norėdami išmokti internetu susirašinėti su užsienyje dirbančiais savo vaikais, anūkais, giminėmis“, - „Panevėžio rytui“ sakė informatikos dėstytojas Arnoldas Dalinda.

Pensininkams per brangu su užsienyje esančiais artimaisiais bendrauti telefonu, o laiškais - nepatogu, nes užima daug laiko.

Dėstytojas patyrė, kad iš pradžių pagyvenę žmonės į kompiuterį žiūri nepatikliai ir nelabai tiki, jog sugebės išmokti juo naudotis taip, kad pavyktų susisiekti su už kelių tūkstančių kilometrų esančiais savo artimaisiais.

Tačiau sulaukę artimųjų atsakymo į elektroniniu paštu nusiųstą laišką, pensininkai patiki, kad stebuklas įvyko, ir nuoširdžiai džiūgauja.

Namie kompiuterį turintis R.Gladkauskas sakė jau pajutęs naršymo internete malonumą.

„Gali susirasti visokios informacijos, kokios tik reikia: ir apie statybas, ir apie žvejybą, ir apie sportą - ten yra visko. Jei nori, gali ir į gražias moteris akis paganyti“, - šmaikštavo pensininkas.

Jo kursų draugė 65 metų Irena Brukštienė prisipažino dabar be interneto sunkiai ištverianti ir vieną dieną. Moteriai norisi paskaityti spaudą, sužinoti Seimo, Vyriausybės naujienas.

Ji jau nusipirko kompiuterį ir su nekantrumu laukia, kol jis bus prijungtas.

Iki pensijos finansininke dirbusiai poniai Irenai darbe yra tekę šiek tiek dirbti kompiuteriu, tačiau išėjusi iš darbo ji trejus metus neturėjo galimybės juo naudotis ir prarado turėtus nedidelius įgūdžius.

100 akademinių valandų trunkančiuose kursuose pagyvenę žmonės mokomi ne tik rašyti elektorinius laiškus ar naršyti internete. Jie supažindinami ir su kitomis kompiuterio galimybėmis.

R.Gladkauskui ir I.Brukštienei patinka, kad kursuose mokoma mažomis grupelėmis. Jų grupėje yra 10, ankstesnėse būdavo maždaug po 12 žmonių.

„Mums pasisekė, kad dėstytojas labai geras, dėmesingas, prie kiekvieno pastovi, parodo tiek kartų, kiek prašomas“, - kalbėjo ponia Irena.

Moteris viliasi, kad baigusi kursus, be kita ko, ji sugebės susimokėti mokesčius internetu.

Draugijos „Panevėžio bočiai“ pirmininkas Kęstutis Šeškus sakė, kad toli gražu ne visi kursus baigę pensininkai namuose turi kompiuterius. Tie, kurie neturi, naudojasi giminaičių kompiuteriais, eina į biblioteką.

„Didžiausias stimulas pagyvenusiems žmonėms išmokti dirbti kompiuteriu buvo noras susirašinėti su artimaisiais. Susipažinę su kompiuteriu jie atrado interneto galimybes. Laikraščiai, žurnalai kainuoja, o čia gali skaityti nemokamai“, - pasakojo K.Šeškus.

Tiesa, pirmosios norinčiųjų mokytis grupės buvo komplektuojamos gana sunkiai. Pensininkams kompiuteriai kėlė baimę, tačiau vieni iš kitų išgirdę, kad velnias ne toks baisus, koks yra piešiamas, jie pradėjo veržtis į kursus.

K.Šeškaus žiniomis, į paskutinę grupę visi norintieji jau nebetilpo.

Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ nemokamiems kompiuterinio raštingumo kursams pagyvenusiems žmonėms organizuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gavo 1,8 milijono litų.

Planuota, kad už šiuos pinigus naudotis kompiuteriu pavyks išmokyti apie 1400 žmonių.

54 miestuose ir rajonuose savo skyrius turinčioje sąjungoje yra 41 tūkstantis narių, todėl gali būti, kad ne visiems norintiesiems pavyks perprasti kompiuterio paslaptis.