„Rašant Konstituciją reikėjo griežtesnių reikalavimų dėl pilietybės.
Bet gyvenimas pakoreguoja daugelį dalykų. Galime ir mes pakoreguoti savo
taisykles“, - sakė V.Adamkus pirmadienį Kernavėje vykusiame Pasaulio
lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų
pirmininkų suvažiavimo atidaryme.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, sveikinimo kalboje V.Adamkus
pabrėžė, kad privalu sudaryti galimybes mūsų šalies žmonėms išsaugoti
Lietuvos pilietybę, nes tai - būtina sąlyga išlaikyti vienalytę tautą.
„Manau, kad turime pakankamai daug kvalifikuotų teisininkų, kurie
nedelsdami turi imtis darbų, kad šis klausimas būtų išspręstas“, - sakė
prezidentas.
Kreipdamasis į lietuvius, susirinkusius iš daugelio pasaulio šalių,
V.Adamkus paragino nepasiduoti emocijoms, bet ramiai aptarti visas teisines
šio klausimo sprendimo galimybes.
„Tikiu, kad atrasime teisingą ir protingą sprendimą, padėsiantį
išlikti nedaloma tauta“, - sakė V.Adamkus.
Tuo tarpu Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris
pirmadienį Lietuvos radijui sakė, kad Konstitucijoje įtvirtintą vienos
pilietybės su retomis išimtimis nuostatą galima pakeisti tik referendumu.
Jo teigimu, teisinės „abrakadabros“ prirašant keletą žodžių kitoje
Konstitucijos dalyje nepadės pakeisti 12-ojo pagrindinio šalies įstatymo
straipsnio, kuriuo reglamentuojamas šalies pilietybės įgijimas.
Šis straipsnis numato, kad „Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir
kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus
atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos (...) ir kitos valstybės
pilietis“.
Tuo tarpu pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Prieš mėnesį premjeras Gediminas Kirkilas teigė, kad Lietuva ieško
galimybių įteisinti dvigubą pilietybę apsieinant be referendumo, nes jo
tikriausiai nepavyktų surengti.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris
gali būti keičiamas tik referendumu, tačiau premjeras sakė abejojąs, ar toks
referendumas būtų sėkmingas dėl mažo piliečių aktyvumo.
Pernai lapkritį KT išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų,
galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra
plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis.
KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims
Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę, taip pat
nustatė, kad įstatymų nuostatos, pagal kurias teisės į pilietybę
išsaugojimas siejamas su asmens etnine kilme, prieštarauja pagrindiniam
šalies įstatymui.
Užsienio lietuviai ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria,
kad būtų panaikinta dviguba pilietybė. 9 iš 10 lietuvių pasisako už Lietuvos
pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.