„Man taip atrodo iš dabartinės situacijos (...), kad reikėtų mėginti
formuoti politinę valią. Mes tarsimės su konservatoriais ir kitomis
politinėmis partijomis, kaip tą daryti. Iš tikrųjų yra du variantai - arba
priimti pataisas Seime (...), arba tartis su politinėmis partijomis ir
organizuoti referendumą“, - antradienį žurnalistams teigė ministras
pirmininkas.
Anot G.Kirkilo, jei partijos parodytų politinę valią, tai referendumą
būtų galima organizuoti kartu su artėjančiais Seimo rinkimais kitų metų
rudenį.
Premjero teigimu, Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos yra paruošęs Konstitucijos pataisas dėl mišriose santuokose
gimusių vaikų dvigubos pilietybės, tačiau, anot Vyriausybės vadovo, „tai yra
tik gaisrų gesinimas“.
V.Adamkus dvigubos pilietybės klausimą pirmadienį pavadino vienu
aktualiausių valstybės uždavinių. Jo nuomone, Lietuva turi padėti išsaugoti
pilietybę ir už Lietuvos ribų gyvenantiems lietuviams, nes tai - būtina
sąlyga išlaikyti vienalytę tautą.
Tuo tarpu Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris teigia,
kad Konstitucijoje įtvirtintą vienos pilietybės su retomis išimtimis
nuostatą galima pakeisti tik referendumu.
Jo teigimu, teisinės „abrakadabros“ prirašant keletą žodžių kitoje
Konstitucijos dalyje nepadės pakeisti 12-ojo pagrindinio šalies įstatymo
straipsnio, kuriuo reglamentuojamas šalies pilietybės įgijimas.
Šis straipsnis numato, kad „Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir
kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus
atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos (...) ir kitos valstybės
pilietis“.
Tuo tarpu pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Prieš mėnesį premjeras Gediminas Kirkilas teigė, kad Lietuva ieško
galimybių įteisinti dvigubą pilietybę be referendumo, nes jo tikriausiai
nepavyktų surengti.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris
gali būti keičiamas tik referendumu, tačiau premjeras sakė abejojąs, ar toks
referendumas būtų sėkmingas dėl mažo piliečių aktyvumo.
Pernai lapkritį KT išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų,
galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra
plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis.
KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims
Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę, taip pat
nustatė, kad įstatymų nuostatos, pagal kurias teisės į pilietybę
išsaugojimas siejamas su asmens etnine kilme, prieštarauja pagrindiniam
šalies įstatymui.
Užsienio lietuviai ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria,
kad būtų panaikinta dviguba pilietybė. 9 iš 10 lietuvių pasisako už Lietuvos
pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.