Net būtiną leidimą turinčių buriuotojų Kaliningrado pasieniečiai į Rusijos Federacijos teritorinius vandenis neįleido.
Buriuotojai nusileido, pakeisdami regatos maršrutą, ir tikisi, kad tokių diplomatinių nesusipratimų rytoj mariose pavyks išvengti.
Antrojoje regatos distancijoje startavusios jachtos vakar iš Klaipėdos per Juodkrantę, Nidą ir Ventės ragą turėjo užsukti į Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esančius miestelius Lensoj ir Polesk, o iš ten sugrįžti į Nidą, tačiau regatos dalyviai į Rusijos Federacijos teritoriją nebuvo įleisti.
Pasak Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento Roberto Dargio, tokio akibrokšto buriuotojai nėra patyrę per visus Lietuvos nepriklausomybės metus: „Dar senovės Graikijoje dėl sportinių žaidynių kaimynai nutraukdavo karus. Burės ir politika – nesuderinami dalykai, o ir pati regata Kuršių mariose vyksta keturiasdešimtą kartą. Toks apmaudus nesusipratimas neturėjo nutikti.“
Pasak Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinio direktoriaus Lino Tamkvaičio, oficialus diplomatinis leidimas (nota) jachtoms įplaukti į Rusijos Federacijos teritorinius vandenis buvo gautas vakar apie vienuoliktą valandą ryto. Lietuvos buriuotojų sąjunga gautąją notą išsiuntusi Lietuvos pasieniečiams, o po pusiaudienio jachtos startavo iš Klaipėdos.
Dvi regatos teisėjų jachtos - „Agnė“ ir „Neringa“ - turėję nuplaukti iki Lesnoj (Šarkuva) ir Polesk (Labguva) ir, išmetusios inkarus, laukti atplaukiančių regatos dalyvių. Kai paaiškėjo, jog regatos dalyviai į Rusijos teritorinius vandenis nebus įleisti, buvo bandoma taisyti padėtį.
L.Tamkvaičio žodžiais, dvidešimčia skambučių į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos pasieniečiams ir ambasadą Maskvoje Rusijos Federacijos pasieniečių sprendimo pakeisti nepavyko, todėl Lietuvos buriuotojų sąjunga nusprendusi jachtas pasukti kitu, trumpesniu, maršrutu, aplenkiančiu Rusijos Federacijos teritoriją.
„Antrąjį maršrutą dėl visa pikto buvome numatę, nes ir vandenyje, ir sausumoje esame atsargūs žmonės. Teko jachtas pasukti į Nidą. Vietoj 92 jūrmylių maršrutas sutrumpėjo iki 79-ių, tačiau ir pasunkėjo, nes ties Nida jachtoms teko sukti du ratus“, - sako L. Tamkvaitis.
Regatoje pirmaujančios jachtos „Arabela“ kapitonas Raimondas Šiugždinis patvirtino, kad naujoji distancija buvusi trumpesnė, bet sudėtingesnė, nes buriuotojams teko daugiau manevruoti. Anot jo, tai buvo proga parodyti įgulų meistriškumą.
Rusijos Federacijos ambasados trečiasis sekretorius Pavelas Kuročkinas negali incidento komentuoti, nes ambasada atlikusi visus formalumus ir dokumentus į Maskvą išsiuntusi laiku. Apie tai, kad buriuotojai nebuvo įleisti į Kaliningrado sritį, jis sužinojęs tik šiandien.
Lietuvos buriuotojų sąjunga, rytoj pradedanti naują regatos etapą, kurios maršrutas ir vėl įsiterpia į Kaliningrado srities teritoriją, tikisi, jog diplomatinis nesusipratimas nepasikartos.
Klaipėdoje savaitgalį prasidėjusioje jubiliejinėje, 40-ojoje, Kuršių marių buriavimo regatoje į startą stojo rekordinis dalyvių skaičius - 60 jachtų.
„Per keletą metų Kuršių marių regatos dalyvių skaičius padvigubėjo. Manėme, kad pernai rungtyniavusios 38 jachtos buvo didelis skaičius, tačiau šiemet iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių susirinkę buriuotojai pasiekė naują rekordą", - sakė regatos organizacinio komiteto pirmininkas L.Tamkvaitis.
Daugiau nei 320 buriuotojų regatoje varžosi dėl dviejų „Hansabanko" įsteigtų taurių - absoliučiai greičiausiai jachtai ir greičiausiai pagal perskaičiuotą laiką.