„Blogai vertinu, aiškinsimės šitą informaciją. Keista, kad mūsų
aukščiausia inteligentija neatsispiria pagundai labai didelių atlyginimų,
juo labiau kai jų kolegos tokių neturi. Kartais turi būti daugiau padorumo,
supratimo, solidarumo. Vadovams tai taip pat yra taikoma“, - antradienį
žurnalistams aiškino ministras pirmininkas.
Kaip pranešė dienraštis „Lietuvos žinios“, pagal mokslininkų
organizacijų pageidavimus teisės aktus pakeitusi Vyriausybė atvėrė kelius
algoms kilti, tačiau didžiausi pinigai nubyrėjo į vadovų kišenes, o paprasti
mokslininkai liko priklausomi nuo vykdomų projektų komercinės sėkmės ir
vadovo geros valios.
Gauti duomenys rodo, kad direktorių tarnybinis atlyginimas kai kur
pakilo daugiau nei 3 kartus.
Energetikos instituto vadovas Eugenijus Ušpuras pernai uždirbo 4782
litus, o dabar jam numatyta 18 860 litų mėnesio alga. Puslaidininkių fizikos
instituto vadovas Steponas Ašmontas uždirba 14 145 litus, pernai jis gaudavo
6831 lito algą. Biotechnologijos instituto administracijos vadovui Kęstučiui
Sasnauskui skirta 13 800 litų alga, pernai ji siekė 5294 litus.
Mokslo darbuotojų biudžetinių algų vidurkiai yra nepalyginamai
mažesni. Energetikos institute - 2125 litai, Puslaidininkių fizikos - 1898
litai. Ypač menkai vertinama lituanistika - Lietuvių kalbos instituto mokslo
darbuotojų vidurkis viso labo tik 1578 litai, nors direktorei Jolantai
Zabarskaitei skirtas 9269 litų uždarbis.
Negana to, Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės sekretoriaus
Dainiaus Numgaudžio teigimu, kai kurie institutai atsiuntė raštus
ministerijai, kuriuose praneša pristigę lėšų eilinių darbuotojų algoms,
kurios Vyriausybės nutarimu turėjo pakilti 10 procentų.
Iki ateinančių metų sausio, kai bus iš naujo svarstomos direktorių
ateinančių metų algos, institutai neprivalo pakeisti sprendimo mokėti tokias
dideles algas, tačiau švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė yra
nurodžiusi vidaus audito skyriui patikrinti, ar institutų vadovams siūlomi
priedai atitinka kriterijus.