Įmonė įsikūrusi šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos esančiame Lypkių kaime.
Pirmoji Baltijos šalyse šilumos energiją iš žemės gelmių išgaunanti bendrovė „Geoterma“, kurios 70 proc. akcijų priklauso Ūkio ministerijai, atsidūrė prie bankroto ribos.
Geoterminę elektrinę užgulė 2,5 mln. litų siekianti skola, jau patirti nuostoliai siekia 9 milijonus litų.
Skolų slegiama bendrovė neturi net 30 tūkstančių litų, kurie būtini elektrinės injekciniams gręžiniams ištirti.
Vertė dirbti nuostolingai
Nuo 2001 metų vasaros „Geoterma“ iš žemės gelmių gaunamą šilumos energiją tiekė Klaipėdą ir Gargždus šildančiai įmonei „Klaipėdos energija“.
Tačiau geoterminėje kilpoje įvykus gedimui nuo birželio šilumos gamyba sustabdyta. Liepos viduryje bendrovė „Lietuvos dujos“ už skolas nutraukė dujų tiekimą.
Bendrovės direktoriaus Alfonso Bičkaus teigimu, tokia situacija susiklostė todėl, kad šešerius metus elektrinė buvo priversta dirbti nuostolingai.
Nors viešai buvo deklaruojama parama alternatyviajai energetikai ir konkrečiai vienintelei Lietuvoje geoterminei elektrinei, ekologiškos energijos supirkimo įkainiai nesiskyrė nuo įprastų gamintojų. Dėl to teko varstyti teismų duris.
Elektrinė pastatyta iš Pasaulio banko paskolos, Danijos vyriausybės ir Lietuvos biudžeto lėšų. Ji kainavo beveik 80 mln. litų.
Siūlo didinti kapitalą
Elektrinės siurbliai iš dviejų gręžinių, kurių gylis 1135 metrai, paima 38 laipsnių geoterminį vandenį. Ši šiluma naudojama termofikaciniam vandeniui iki 70 laipsnių šildyti.
Šiame procese iš žemės gauta šiluma sudaro 41 procentą.
Kitais dviem gręžiniais vanduo grąžinamas į žemę, nepažeidžiant įprasto balanso.
Ūkio ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri iki rugpjūčio 20-osios turi pateikti siūlymus, kaip gelbėti elektrinę.
„Vienas būdų finansiškai padėti įmonei – didinti įstatinį kapitalą. Greitesnio būdo nežinau“, – sakė Energetikos departamento direktorius Algimantas Zaremba.
Jis abejojo, ar per likusį laiką ministerija pateiks bendrovės gelbėjimo planą.
Prezidentas – pasipiktinęs
Po apskritojo stalo diskusijų bendrovėje V.Adamkus piktinosi, kad seniai žinomos problemos visiškai nesprendžiamos, teisinantis biurokratiniais barjerais, įvairių valdžių nesusikalbėjimu arba įstatymų trūkumais.
„Turime gamtos išteklius, įrengtą įmonę ir tuo nepasinaudojame!
Atsakomybė dėl tokios situacijos stumdoma nuo vienų ant kitų“, – piktinosi V.Adamkus ir pridūrė, kad ir vakar neišgirdo jokių sprendimo būdų.
A.Bičkaus teigimu, vienas įmonės gelbėjimo būdų – privatizuoti.
Tačiau tuomet kiltų didžiulis pavojus pigiai nupirktai geoterminei elektrinei virsti paprasčiausia katiline ar fabrikėliu.
Vakar prezidentas V.Adamkus taip pat apžiūrėjo vėjo jėgainių parką Kretingos rajone.
Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje Lietuva iki 2010 metų elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių įsipareigojo padidinti iki 7 proc., o bendros alternatyviosios energijos produkciją – iki 12 procentų.
Dabar pirmasis rodiklis nesiekia nė 4 procentų.