Ceremonijos, kuri vyko Paryžiaus centre Dievo Motinos katedroje,
pradžioje velionio pusbrolis Arno Lustiger perskaitė
aramėjišką žydų maldą už mirusiuosius kadišą.
Kitas giminaitis, Jonas Moses Lustiger, hebrajų
ir prancūzų kalbomis perskaitė 113-ąją Dovydo psalmę apie Viešpaties
šlovinimą, kuri turi ypatingą reikšmę ir judėjams, ir katalikams.
Katedroje ir prie jos susirinko didžiulė minia. Prancūzijos
prezidentas Nicolas Sarkozy nutraukė savo vasaros atostogas
Jungtinėse Valstijose ir grįžo dalyvauti laidotuvių pamaldose, bet
šeštadienį turi vėl nuskristi į JAV susitikti su prezidentu George'u W.Bushu.
Buvęs Paryžiaus arkivyskupas J. M.Lustiger, kuriam buvo 80 metų ir
kruis sirgo vėžiu, mirė sekmadienį.
J.-M.Lustiger, kurio vardas iš pradžių buvo Aaronas, gimė 1926 metų
rugsėjo 17 dieną Paryžiuje, Lenkijos žydų šeimoje.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, J. M.Lustiger ir jo seserį
Arlette tėvai saugumo sumetimais išsiuntė į Orleaną šalies
centriniame regione.
1940-1944-aisiais, nacių okupacijos metais, jis buvo slepiamas
katalikiškuose internatuose.
1940-aisiais, būdamas 14 metų, jis Orleano katedroje atsivertė, o
vėliau tais pačiais metais buvo priimtas į Katalikų Bažnyčią.
Jo motina Gisele galiausiai buvo deportuota ir žuvo Aušvico
koncentracijos stovykloje. Tėvas daug metų negalėjo sutikti su naujuoju
sūnaus tikėjimu.
Jo laidotuvėse taip pat dalyvavo žydų religiniai ir bendruomenės
lyderiai, taip pat - kitų religijų atstovai. Ceremonijai vadovavo
J. M.Lustiger Paryžiaus arkivyskupo poste pakeitęs Andre Vingt-Trois.
J. M.Lustiger karstą į katedrą įnešė šeši kunigai. Pagal tradiciją jis
turi būti palaidotas katedros Arkivyskupų kriptoje. Greta jo karsto turi
būti padėta dėžė su žeme iš Šv.Jurgio Kosibos vienuolyno, esančio netoli
Jerichono, ir Alyvų kalno Jeruzalėje.