Tikriausiai jau nebeprieštarautumėte, kad jie už juos sumokėtų mokesčius. Kai esate svetur, vartojate tai, ką galite išsivežti savo lagaminuose ar nusipirkt etninėse parduotuvėse. Na, gal dar vartojate ir krepšinį, lietuvišką internetą. Lietuviai ir netgi latviai, lenkai ar belgai jau suprato – uždėję ant produkto Lietuvos vaizdą, jie gali tikėtis jūsų nostalgija kvepiančių svarų, eurų ar dolerių. Netgi jūsų idealizuojama Lietuva, kupina meilės ir skaudulio, pamažu tampa perkama ir parduodama, kaip ir visa kita.
Tad ir vežiojatės ją su savimi – produktais pavirtusią Lietuvą lagaminuose po pasaulį. Nesugebėję pakeisti tėvynės, nutarėte pasikeisti patys. Supratote, kad galite gyventi be kyšių ir pažinčių. Bet tik ne Lietuvoje. Galite gyventi be pataikavimo ir baimės. Bet tik ne Lietuvoje. Galite dirbti ir uždirbti. Bet tik ne Lietuvoje. Galite būti vertinami. Bet tik ne Lietuvoje. Galite būti laimingi ir daryti karjerą. Bet tik ne Lietuvoje. Lietuva liko tik romantiškas skaudulys jūsų širdyje. Bet tik ne Lietuvoje.
Kodėl ne Lietuvoje? Juk trys keturi šimtai tūkstančių žmonių su skaudančia širdim - tai ne adata darbo rinkos vežime. Kas pasikeitė išvažiavus, kad galit gyventi kitaip? Kodėl anksčiau taip negalėjote? Ar tikrai būtina išvažiuot, kad suvoktumėte, jog galit būti kitaip: be kyšių, be pažinčių, be draugų protegavimo, su išsaugota savigarba, su jausmu, kad esat įvertinti ir atlyginti už pastangas? Jei užsienis TAIP pakeičia žmones, gal tada tegul išvažiuoja visa Lietuva?
Dar nė viena Vyriausybė neuždavė sau šito klausimo. O gaila. Būtų gal sužinojusi, kur patyrė nesėkmę Lietuvos idėja. Gal būtų radusi įkvėpimą kovoti su korupcija ir protekcionizmu pradėdami nuo savęs. Nes žmonės nori gyventi kitaip. Būtų gal nuoširdžiai pasibeldusi į piliečių širdis ir pasiūliusi lietuvišką geresnio gyvenimo viziją šalies viduje. Būtų pamokiusi, kad lietuvis lietuviui gali būti draugas ne tik tada, kai tai naudinga, bet ir iš idėjos. Juk tiek žmonių norėjo, kad būtų geriau, tiek žmonių susikrovė į lagaminus savo tėvynę, ir išvažiavo ieškoti laimės žiburio.
Bet Lietuvoje ir emigracijoje įsigali keistas individualizmas: „Visi blogi, tik aš vienas geras.“ Visi korumpuoti, bet aš ne toks. Visi pataikūnai, bet aš ne toks. Visi bailiai, bet aš ne toks. Kaip gi kovosi su blogumais, kai reikia pradėt nuo savęs, o kiekvienas sau gražus ir tobulas? Akla save įsimylėjusių tauta, baigianti susivalgyti save pačią.
O aš tikiuosi, kad viskas būtinai pasikeis. Tereikia, kad pasibaigtų Lietuvos išpardavimas ir ji vėl įgautų simbolinę vertę. Lietuvoje likusių lietuvių širdyse. Kad tėvynė nebebūtų perkamas ir parduodamas produktas žmonių širdyse. Kad būtų laimingo gyvenimo ir šypsenų kraštas.
Bet yra ir kita išeitis, kurią renkasi Lietuvos valdžia. Kai praeis nostalgija ir suprasite, kad emigracija – tai Lietuvos pabaiga, kai užsimirš ten patirti vargai ir bėdos, lietuviai pagamins jums naują simbolinę Lietuvą, į kurią bus labai gera sugrįžti. Už Europos Sąjungos pinigus perdažys supuvusį fasadą. Pastatys daugiau dangoraižių. Pasinaudos programine įranga, kad įžiebtų kibirkštis tautiečių akyse reklaminėse fotografijose. Pasitelkę iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomus įvaizdžių formuotojus, jie sukurs jums naują šalį – kur klesti teisingumas, pažangios technologijos ir labai labai gera gyventi.
Kad būtų lengviau suvokti tėvynę, už ES subsidijas jie sukurs naują šalies emblemą, naują filmą bei naują dainą apie rūtų darželį. Daina jums nepatiks, bet reklaminį filmą būtinai pademonstruosite visiems savo pažįstamiems. O lietuviai rodys reklaminius klipus CNN ir BBC žinių laidose, kartodami: „Į Lietuvą labai labai gera sugrįžti.“
Neabejoju, kad patikėsite, nes lietuviai pagamins jūsų svajonę - Lietuvą su didele alga ir mažu nedarbu. Lietuvą be korupcijos ir skurdo. Sąžiningą ir mielą tėvynę. Lietuvą be melo ir su džiaugsmu pensininkų veiduose. Sugrįžusių iš svetur pensininkų veiduose.
Tokia Lietuva bus labai mielas produktas, nuolat remiamas per struktūrinius ES fondus.
Kad būtų lengviau tuo patikėti, internete skelbs lietuviškiausių lietuvių sąrašus. Apdovanos save – nusipelniusius Lietuvai, kartais pakišdami kokią premiją vienišam emigrantui. Rašys apie naujųjų turtuolių meilės ir laimės istorijas. Dienraščiuose ieškos jų pradingusių gulbių ir telefonų. Rinks seksualiausias lietuvaites. Ir jūs įsitrauksite į šitos naujos Lietuvos kūrimą. Varžysitės dėl geriausio sugrįžusio emigranto vardo, ir galbūt net pasiseks duoti kam nors interviu. Jausitės įvertinti ir būsite labai pakylėtos nuotaikos. Visiems draugams rekomenduosit sugrįžti. Anūkai išmoks pasakyti „labas“ ir „ačiū“ lietuviškai.
Bet taip atsitiks tik tada, kai emigracijoje Lietuva pasibaigs, užsimirš, o į sotų ir patogų gyvenimą atsibraus neįkyri, viešaisiais ryšiais formuojama Lietuvos idėja.
Naujoji Lietuva lauks jūsų sugrįžtant ir jūs ją už tai pamilsite. Negalvokite, kad panaikinusi dvigubą pilietybę, Lietuva jums paruoš antrarūšio lietuvio nišą. Galėsite mėgautis nauju imigranto statusu, pro langą žiūrėdami į gyvąsias Lietuvos demokratijos tradicijas ir galvoti: „Lietuvoje taip smagu gyventi. Kaip gerai, kad nereikia už savo valdžią balsuoti. Balsuodamas dar ką nors sugadinčiau...“ Ir būsit laimingi. Patikėkit, viskas tikrai bus labai labai gerai. Aš žinau.