Trečiadienį Aukštaitijos sektoriuje vyksianti šventė prasidės
tradicine Žolinės puokščių paroda. Vėliau muziejaus koplyčioje bus laikomos
šv.Mišios, šventinamos gėlių ir žolynų puokštės, javai, vaisiai ir daržovės,
duona.
Šventės metu Kudirkos Naumiesčio kultūros centro mėgėjų teatras
parodys spektaklį „Buvo buvo, kaip nebuvo“, susirinkusiuosius linksmins
folkloro ansambliai „Ukvata“, „Verpeta“ ir muzikinė grupė „Ratuto“.
Tauragnų sodyboje vyks interpretacinė programa „Žolinė“, bus kalbama
apie šventadienį Lietuvos kaime 20 amžiaus 3-4 dešimtmetyje, o Pagirių
sodyboje muziejininkė pasakos apie kvapiuosius ir vaistingus augalus
augintus gėlių darželiuose, supažindins su jų gydomosiomis savybėmis.
Iš Kauno marių prieplaukos į Lietuvos liaudies buities muziejų, kai ir
kasmet, plauks garlaivis.
Žolinė yra Marijos dangun ėmimo šventė - Bažnyčia tiki, kad Mergelė
Marija, kaip Viešpaties motina, nebuvo palikta žemėje, o paimta su kūnu į
dangų - tai suprantama kaip visų krikščionių likimas.
Vienas iš šios šventės pavadinimo - Žolinė - aiškinimų yra tas, kad po
to, kai Marija buvo paimta į dangų, toje vietoje, kur ji gulėjo, liko tik
gėlės.
Žolinės metu bažnyčioje yra šventinami pirmieji derliaus vaisiai - tai
taip pat siejama su Marijos - Kristaus ir kartu visos bažnyčios motinos -
vaisingumu iš Šventosios dvasios.
Žolinė taip pat turi ryšį su derlingumą, vaisingumą garbinančiais kultais.
Senovėje Žolinė buvo skirta apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai
atlikti, jai būdavo aukojamas užaugęs ir subrendęs derlius. Iki tos dienos
niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių. Iš gilios senovės ėjo
paprotys per Žolinę giminėms susitikti, paviešėti. Per bendruomenės vaišes
buvo prisimenami ir giminės mirusieji, aukojami grūdai ir duona.