Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Tomo Mackevičiaus teigimu, audito
metu nustatyti faktai leidžia teigti, kad šios teritorijos naudojimo
reglamentavimas, taigi ir jos apsauga, yra nepakankami, o esami teisės aktai
dažnai pažeidinėjami.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad žemės naudojimo valstybinė kontrolė
Klaipėdos apskrityje planuojama ir įgyvendinama netinkamai. Esą planuojant
žemės naudojimo patikrinimus nepakankamai atsižvelgiama į rizikingiausias
regiono teritorijas, žemės sklypų reikšmingumą ar esminius ūkinės veiklos
pasikeitimus.
„Net ir suplanuoti patikrinimai dažnai neatliekami - praėjusiais
metais neatlikta net trečdalis planuotų patikrinimų, pavyzdžiui, Palangos
žemėtvarkos skyrius vietoje planuotų 60 atliko 21, o Klaipėdos rajono
žemėtvarkos skyrius neatliko nė vieno planinio patikrinimo“, - teigiama VK
pranešime.
Anot VK, patikrinimų metu nustatyta daug atvejų, kai fiksuojami
nereikšmingi žemės naudojimo pažeidimai - dėl sklypuose augančių piktžolių,
krūmų ir medelių, o už rimtus pažeidimus nebaudžiama.
„Klaipėdos apskrityje nebuvo nustatyta pažeidimų, kai trukdoma
asmenims prieiti prie vandens telkinių, nors auditoriai konstatavo, kad
jūros link vedantys keliai neleistinai užtverti tvoromis su savavališkai
pastatytais ženklais“, - pavyzdžius vardija VK.
Pranešime taip pat pastebima, kad teisės aktai pajūrio juostai
suteikia išimtinės valstybės nuosavybės statusą, tačiau negarantuoja
tinkamos jos apsaugos.
„Valstybinės reikšmės miškai ir jų žemė, nors ir priskiriami išimtinei
Lietuvos Respublikos nuosavybei, Baltijos pajūryje saugomi nepakankamai.
Palangos taryba yra patvirtinusi Nemirsetos gyvenvietės ir Šventosios miesto
detaliuosius planus, pagal kuriuos komercinę veiklą ar gyvenamųjų namų
statybą numatyta plėtoti Palangos miškuose. Žinodama šiuos pažeidimus,
Palangos taryba sustabdė minėtų detaliųjų planų galiojimą, tačiau iki šiol
nesiima veiksmų, reikalingų jiems koreguoti arba naikinti“, - teigia
auditoriai.
Jie nustatė, kad Valstybinės reikšmės miško žemės apsauga yra
nepakankama dar ir dėl to, kad Vyriausybė nėra patvirtinusi tvarkos, pagal
kurią turėtų būti nuomojama valstybinė miško žemė.
Audito išvadose taip pat pažymima, kad sudėtinga Baltijos pajūrio
apsaugos problema yra joje esantys poilsio nameliai, kurių skaičiaus
audituotos institucijos nežino.
„Tokių poilsio namelių skaičius gali būti apie vieną tūkstantį.
Daugelis jų buvo statyti prieš 30-40 metų ir yra nusidėvėję, o jų statuso
teisės aktai tiksliai neapibrėžia. Dėl to poilsio namelių savininkai įgyja
galimybę juos registruoti Nekilnojamojo turto registre, rekonstruoti, jų
vietoje statyti kitus kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės
sklypus. Tai kelia grėsmę vertingoms ir ekologiškai jautrioms Baltijos
pajūrio teritorijoms, nes esami teritorijų planavimo dokumentai nenustato
pakankamų statybos, gamtosaugos, urbanizacijos, rekreacijos bei želdinių
išsaugojimo ir tvarkymo reikalavimų“, - aiškina VK.
Pasak pranešimo, vien tik auditorių patikrintuose 8 žemės sklypuose
yra 271 poilsio namelis, kuriuos leista rekonstruoti ir kurių savininkai
pretenduoja į didesnį nei 12 hektarų Baltijos pajūrio valstybinės žemės
plotą.