Vilniuje kuriamo Jono Meko vizualiųjų menų centro tarybos pirmininkas
Artūras Zuokas ketvirtadienį paprašė kultūros ministrą Joną Jučą
tarpininkauti suteikiant pilietybę J.Mekui.
J.Mekas - vienas žymiausių eksperimentinių filmų kūrėjų 7-ajame ir
8-ajame dešimtmetyje. Jis yra vienas iš antiholivudinio Niujorko
nepriklausomųjų avangardinių kino kūrėjų sąjūdžio pradininkų, žurnalo „Film
Culture“ įkūrėjas.
J.Mekas sukūrė daug kino juostų mėgėjiška kino kamera, nematydamas
esminio skirtumo tarp mėgėjiškumo ir profesionalumo, tarp dokumentikos ir
vaidybinio filmo. Jo darbai susilaukė aukštų įvertinimų tarptautiniuose
festivaliuose, pelnė Los Andželo kino kritikų asociacijos, Niujorko kino
kritikų sąjungos, Tarptautinės dokumentinio kino asociacijos ir Piero
(Pjero) Paolo Pasolini apdovanojimus.
J.Mekas bendravo ir kūrė su tokiomis garsenybėmis kaip Andy Warholas,
Johnas Lenonas, Yoko Ono, Salvadoras Dali, Jurgis Mačiūnas. Jo įtaka
jaučiama daugelio menininkų ir kinematografininkų kūryboje.
J.Mekas Niujorke yra įkūręs Antologinių filmų archyvą, kur sukaupęs
retus eksperimentinius bei klasikinius filmus, turėjusius įtakos pasaulinės
kinematografijos raidai.
Lietuvoje menininko nuopelnai garsinant šalies vardą 2003 metais buvo
įvertinti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, 1995 metais
Jonas Mekas pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
J.Mekui tarpininkaujant šiais metais Vilnius įsigijo vertingą „Fluxus“
judėjimo pradininko J.Mačiūno kolekciją. Netrukus sostinę turėtų pasiekti ir
pačio menininko miestui dovanota asmeninė kolekcija, kurią kartu su
J.Mačiūno kūryba ketinama eksponuoti kuriamame J.Meko vizualiųjų menų
centre.
Dėl griežtų Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka reikalavimų
per pastaruosius dvejus metus ji nebuvo suteikta nė vienam to prašiusiam
asmeniui.
Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimas tapo ypač
jautrus po rusų verslininko Jurijaus Borisovo pilietybės istorijos
skandalo.
Prezidentas Rolandas Paksas netrukus po inauguracijos 2003 metų žiemą
savo dosniausiam rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui J.Borisovui išimties
tvarka suteikė Lietuvos pilietybę.
Vėliau Konstitucinis Teismas išnagrinėjo R.Pakso pasirašyto dekreto
dėl pilietybės suteikimo J.Borisovui konstitucingumą ir pripažino, kad,
suteikdamas pilietybę, R.Paksas vadovavosi ne valstybės, o savo asmeniniais
interesais, todėl pažeidė Konstituciją ir įstatymus.
Pilietybės J.Borisovui suteikimas tapo vienu iš apkaltos R.Paksui
pagrindų.
Po to buvo prabilta, kad turėtų būti atidžiau tikrinami asmenys,
prašantys pilietybės išimties tvarka, o prezidentas, suteikdamas ją, turėtų
prisiimti visą atsakomybę už tokį savo sprendimą.