Milijonais litų skaičiuojami Naujamiesčio Šv. Mato bažnyčios gaisro padariniai nebūtų tokie dideli, jei ugniagesiams nebūtų tekę vos ne plikomis rankomis grumtis su liepsnomis.
Tokios mintys vakar nedavė ramybės ne tik paprastiems Naujamiesčio gyventojams, bet ir rajono valdžios vyrams, savo akimis mačiusiems, kaip liepsnos ryja šventovę.
„Kai dega bažnyčia, mūsų ugniagesiai su turima įranga ir technika pajėgūs tik jos langus plauti“, - vakarykščiame Panevėžio rajono savivaldybės ekstremalių situacijų valdymo centro posėdyje pareiškė rajono meras Povilas Žagunis.
Trūko ilgų kopėčių
Gaisravietėje dirbusios jungtinės Panevėžio miesto ir rajono, Šiaulių, Kauno ugniagesių pajėgos buvo bejėgės pasiekti
60 metrų aukštyje esančius liepsnų apimtus bokštus. Ugniagesių turimi keltuvai kelia daugiausia iki 30 metrų.
P.Žagunis sakė, kad buvo svarstoma į pagalbą kviestis aviaciją, tačiau suabejota, ar iš viršaus stipria srove pilamas vanduo nesulaužys pastato perdangų, kitų konstrukcijų.
Tai didžiausias gaisras Panevėžio rajono istorijoje. Nedaug trūko, kad jis būtų nusiaubęs visą miestelį. Vienu metu vėjas buvo labai sustiprėjęs, aplink - daugybė medinių pastatų.
Bažnyčia buvo neapdrausta
Vakar Naujamiesčio miestelyje buvo paskelbta ekstremali situacija. Panevėžio rajono savivaldybė kreipsis į Vyriausybę su prašymu padėti atstatyti Naujamiesčio bažnyčią.
Kol kas tiksliai nežinoma, kokie yra gaisro padaryti nuostoliai, bet neabejojama, kad žala bus skaičiuojama milijonais litų.
„Bažnyčiai atstatyti prireiks mažiausiai 10 milijonų“, - vakar „Panevėžio rytui“ sakė Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.
Paklaustas, ar Šv. Mato bažnyčia buvo apdrausta, aukštas dvasininkas atsakė, kad ne.
Pasak jo, taip yra todėl, kad bažnyčios, kurioje, be kita ko, sukaupta daug vertingų meno kūrinių, draudimas kainuotų labai brangiai. Vyskupo žiniomis, Lietuvoje visos bažnyčios yra neapdraustos.
Įtarimai krenta ant darbininkų
Vakar Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai dar nesiryžo įvardinti gaisro priežastis. Šiuo metu vyksta tyrimas, yra iškeltos kelios versijos.
Viena iš jų - gaisras viename iš bažnyčios bokštų galėjo kilti dėl remonto darbų. Darbininkai keitė medinio bokšto skardą.
Keli darbininkai aplink bokštą iki pat jo viršaus buvo pastatę pastolius ir elektriniais pjūklais pjaustė seną bokšto skardą.
Manoma, kad kibirkštys galėjo užkristi ant medinės stogo konstrukcijos ir įplieksti ugnį.
Vyskupas J.Kauneckas sakė, kad bažnyčios klebonas Algirdas Dauknys buvo pasamdęs patentininkus, kurių paslaugos kainuoja mažiau nei analogiškus darbus vykdančios kokios nors bendrovės.
„Ko tu iš jų paprašysi. Negi namus atimsi ir jų vaikus ant gatvės paliksi“, - atsiduso vyskupas, paklaustas, ar reikalautų iš darbininkų atlyginti nuostolius, jeigu paaiškėtų, kad gaisras kilo būtent dėl jų kaltės.
Du gelbėtojai tebėra ligoninėje
Smarkiai apdegusi Naujamiesčio bažnyčia po gaisro per naktį buvo saugoma policijos, kad vagys neišgrobstytų turto, kurį gyventojai išnešė lauk iš degančios bažnyčios. Be to, nemažai vertingų daiktų liko ir pačioje bažnyčioje.
„Panevėžio rytas“ jau rašė, kad gesinant Šv. Mato bažnyčią nukentėjo 4 žmonės - 3 ugniagesiai ir 1 vietos gyventojas.
Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vilius Grigaliūnas vakar sakė, kad iš keturių nukentėjusiųjų ligoninėje guli du - abu jo kolegos.
42 metų ugniagesiui G.Š. diagnozuotas šonkaulių lūžimas bei plaučių sumušimas. Jis gydomas traumatologijos skyriuje.
Neseniai ugniagesiu pradėjęs dirbti 21 metų T.A. nukentėjo smarkiau. Dėl galvos smegenų sukrėtimo ir galvos traumos jis gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.
Bažnyčios turtą gelbėjęs Naujamiesčio gyventojas, griuvus bažnyčios konstrukcijoms, pateko į dulkių ir žarijų debesį ir po medikų apžiūros išleistas namo.
Anksčiau matyto vaizdo nebeliko
Vakar į Naujamiestį važiuojančius „Panevėžio ryto“ korespondentus pasitiko ne į dangų besistiebiantys grakštūs Šv. Mato bažnyčios bokštai, o kraupūs jų griuvėsiai.
Po gaisro bažnyčia atrodė šiurpiai. Priešais pagrindinius vartus tysojo nuo karščio ir nuo smūgio į žemę susilankstęs masyvus geležinis bokšto kryžius.
Vyrai jį čia atitempė iš šventoriuje kūpsančios nuodėgulių krūvos. Kol buvo sprendžiama, kur nugabenti suniokotą kryžių, vietos gyventojai pakaitomis jį saugojo nuo metalo vagių.
Bažnyčios turtą, ką pavyko išgelbėti nuo liepsnų, gyventojai sunešė į kelių parapijiečių namus, dalį daiktų laikinai priglaudė muzikos mokyklos klasėje.
Šventovės laiptai ir visas kiemas juodavo nuo degėsių, visur mėtėsi suanglėjusių bokšto konstrukcijų dalys, plytų gabalai.
Dar kraupiau pro apdegusios bažnyčios duris atrodė už vargonų liekanų ir telkšančių balų stūksantis altorius bei ant apgriuvusių sienų tebekabantys šventųjų paveikslai.
Be gaisrininkų ir policijos pareigūnų, vakar aplink sudegusius Dievo namus nuo ankstaus ryto būriavosi smalsuoliai. Daugelis jų, nutaikę objektyvus į gaisravietę, spragsėjo mėgėjiškais fotoaparatais ar mobiliaisiais telefonais.
Eiti į bažnyčios šventorių, kur guli krūvos suanglėjusių sijų, neleidžia policininkai. Jei leistų, smalsuoliai sako mielai nusifotografuotų ir maldos namuose.
Suklupo bažnyčios prieigose
Už keliolikos metrų nuo bažnyčios, žolėmis apaugusio kauburio papėdėje, ant kelių parpuola pusamžė moteris. Klūpėdama ir žiūrėdama į šventovės griuvėsius, ji labai karštai meldžiasi. Moters veidu rieda ašaros.
Tai Radviliškyje gyvenanti 66 metų Nijolė Antanina Adomavičienė. Naujamiestis yra moters gimtinė. Čia gimė, amžių nugyveno ir buvo palaidoti jos tėvai, brolis.
Žinią, kad dega Šv. Mato bažnyčia, ji išgirdo ketvirtadienį per radiją, vėliau abu su vyru per televiziją stebėjo visus reportažus, o kitą rytą neištvėrė ir į nelaimės vietą atvažiavo patys.
„Šita bažnyčia man buvo labai labai brangi. Jei ateityje kada galėsiu, susitaupysiu ir prisidėsiu prie remonto“, - graudulio smaugiama kalbėjo pašnekovė.
Vietos gyventojai stebėjosi, kaip prieš šimtą metų be jokios ypatingos technikos šitokio aukščio bokštus žmonės sugebėjo pastatyti, o dabar, kai visokiausiomis naujovėmis giriasi, nesugebėjo jų užgesinti.
„Tai kur ta modernioji technika? Atskrido malūnsparnis, sakom, gal vandenį iš viršaus pils? Kur tau, pasidairė ir nuskrido. Gal tik nusifotografavo iš viršaus dėl įdomumo“, - piktinosi į bažnyčios tvorą atsirėmusios garbaus amžiaus naujamiestietės.
Siūlo bažnyčią palikti be bokštų
Vaikštantį šalia apdegusios bažnyčios griuvėsių sutinkame Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kunigą Vytautą Masį.
Garbaus amžiaus dvasininko veide atsispindi susirūpinimas ir nuostaba.
„Siaubinga, tokio vaizdo Lietuvoje neteko matyti, tik užsienyje. Tokia graži buvo bažnyčia, klebonas labai rūpinosi antrojo bokšto remontu“, - sakė kunigas.
Žvelgdamas į pajuodusius, kiaurų langų akimis į miestelį žiūrinčius bokštų likučius V.Masys suabejojo, ar bereikėtų sudegusius ir žemėn nuvirtusius smaigalius atstatinėti.
„Galėtų tuos bokštus taip ir palikti, uždėti perdangas, apskardinti, o jei kas ateityje klaustų, kodėl tie bokštai be viršūnių, būtų pateikta priežastis - istorinis įvykis - gaisras. Juk Paryžiuje Notrdamo katedra irgi yra be bokštų“, - aiškino V.Masys.
Kunigui atrodo nepriimtinas ankstesnių statytojų išdidumas, noras visus pranokti aukštumu, išskirtinumu, kad visa apylinkė matytų.
„Kam gi reikalingi dabar tie bokštai? Bokštas gal yra simbolis, kaip Dievo pirštas, nukreiptas į Dangų. Graži simbolika, bet tik simbolika. Dabar žmonės į dangų nežiūri. Yra toks lotyniškas posakis: „Taip praeina pasaulio garbė“, čia netaikau bažnyčioms“, - žvalgydamasis po sudegusios šventovės griuvėsius filosofavo V.Masys.
Mėgino gelbėti vargonus
Mūsų dėmesį patraukia garsiai suklegusios moterys.
„Aš tik dabar jus atpažinau, labai jums ačiū“, - Naujamiesčio mokyklos kūno kultūros mokytoja Vera Mitunevičienė čiumpa į glėbį prie bažnyčios atėjusią Valeriją Brazdeikienę.
Šioji teiraujasi, kaip pedagogės vyro Aleksandro Mitunevičiaus sveikata.
„Apsimovė trimis dydžiais didesnius sportbačius, kad ant tvarsčių užlįstų, ir išvažiavo į varžybas“, - sako V.Mitunevičienė.
A.Mitunevičius dirba dviračių treneriu Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre.
Šalia stovinčios moterys viena per kitą pasakoja siaubingus vakarykščius įvykius.
Mokytojos vyras A.Mitunevičius gaisro metu tik per plauką nesudegė. Jis kartu su Vytautu Mogyla bandė gelbėti degančius vargonus.
A.Mitunevičius stovėjo ant vargonų ir pylė ant jų vandenį, kurį padavinėjo V.Mogyla, kiti žmonės lakstė pirmyn atgal gelbėdami bažnyčios turtą. Tuo metu griuvo bokštas.
Abu vyrai paskendo liepsnose, nukritusios degančios sijos jiems atskyrė išėjimą iš bažnyčios.
„Pribėgo mano mokiniai ir pasakė, kad mano vyras dega, kad ant jo nugriuvo perdanga. Ar įsivaizduojate, koks tai jausmas!“ - siaubingas akimirkas prisiminė V.Mitunevičienė.
Tačiau mokytoją puolė raminti V.Brazdeikienė, savo akimis mačiusi, kaip pedagogės vyrą iš liepsnų už rankos ištempė V.Mogyla.
Ligoninė apdegėlių nepriėmė
A.Mitunevičiui apdegė nugara, šlaunys, blauzdos ir viena pėda. Greitosios pagalbos automobilis jį ir vieną nepilnametį, taip pat nukentėjusį bažnyčios gaisro metu, atvežė į Panevėžio ligoninę.
Čia nukentėjusio artimieji patyrė šoką. Priimamojo medikai atsisakė A.Mitunevičių apžiūrėti, liepė jam eiti pas traumatologus.
„Netekau žado. Klausiu medikų, kaip aš jį pas traumatologus į kitą pastatą nugabensiu? Gal ant šluotos? Žmogus kojas nudegęs juk. O jie man aiškina, kad dabar tokia tvarka, sako, vaiką priimsim, o jūsų ne.
Paskui ėmė aiškinti, kad ir vaiko nepriims, mat neranda jo kortelės. Kokia kortelė gali būti? Mes į ligoninę išvažiavome irgi be jokio dokumento, argi nelaimės metu spėsi pagalvoti apie dar kažką?
Pagauta siaubo ėmiau teirautis, kas bus, jei tame gaisre dar kas nors apdegs, ar ir jų nepriims? Medikai atšovė, kad nepriims“, - susidūrimo su panevėžiečiais gydytojais akimirka prisiminė V.Mitunevičienė.
Vėliau priimamojo gydytojai visgi nusileido, apžiūrėjo bei suteikė pagalbą bažnyčios gaisre apdegusiam naujamiestiečiui.
Bijojo nešti karstus iš pastato
Miestelio senbuvis Antanas Bartusevičius tebesaugo žemėn nuvirtusį bokšto kryžių. Vyriškis suka galvą, kaip reikės ištraukti bokšto, kurio nuolaužos sukrito vidun, kryžių iš po griuvėsių.
Šviesios velvetinės A.Bartusevičiaus kelnės išteptos suodžiais, rankos įjuodę, veide švieži, sukrešėjusiu krauju aptekę dryžiai.
Gaisro dieną vyrai prie bažnyčios plušo iki 23 valandos, iš šventoriaus tempė nuodėgulius, skardas, nešiojo išgelbėtą turtą.
„Kai ugnis persimetė ant parduotuvės stogo, šaukiu jaunus vyrus, kad padėtų karstus išnešti. Stovi žioplių armija ir nė vienas iš vietos nepajuda. Sako, na jau ne, mes karstų nenešiosim, mes bijom. Spokso į degantį stogą ir svarsto, gal jis įgrius, jei taip, tai - kada?
O pardavėja Roma mano pažįstama, gaila moters, jos karstai sudegs, 9 tuo metu parduotuvėje buvo, reikėjo ilgai įkalbinėti, kol radau porą žmonių, su kuriais karstus ir išnešėm“, - abejingai į gaisrą žiūrėjusių žmonių neveiklumu piktinosi A.Bartusevičius.
Balta nerta kepuraite, siuvinėta palaidine ir gintariniais karoliais pasidabinusi 94 metų Kazimiera Januškevičienė, vakar rytą atėjusi į gaisravietę, džiūgavo, kad ugnis nesuniokojo nespėtų iš bažnyčios išnešti paveikslų, kuriuose pavaizduotas Kristaus kančios kelias, bei kad sveiki liko pagrindinis ir šoninis altoriai.
Senolė būdravo iki pat pusės keturių ryto, kai įsismarkavo lietus ir liovėsi kibirkščiuoti nuvirtę bokštai.
Ji nebuvo su tais, kurie plušo gaisravietėje ir padėjo iš bažnyčios gelbėti inventorių. K.Januškevičienės namas tiesiai prieš kleboniją. Kai ugnis persimetė ant parduotuvės stogo, žilagalvė į maišelį susikrovė savo dokumentus ir su namiškiais ėmė kibirais laistyti savo namų stogą.
Klebonui sustreikavo širdis
Sukame į klebono namus. Dvasininko motina Valerija Dauknienė nuo ausies neatitraukia mobiliojo telefono. Kai peržengiame slenkstį, A.Dauknys kaip tik sako motinai, jog guli ligoninės lovoje prijungtas prie lašelinės.
Sielvartas dėl bažnyčioje kilusio gaisro ir organizaciniai darbai likviduojant pasekmes kirto žinomo dvasininko sveikatai. Neseniai ligoninėje dėl širdies sutrikimo gulėjęs A.Dauknys gaisro dieną pasijuto blogai ir neapsiėjo be vaistų.
Pasak klebono motinos, tą nelaimės dieną jis kelis kartus alpo. Vaistų suleidę medikai A.Daukniui liepė kuo skubiau prisistatyti į ligoninę.
V.Dauknienė ištiesia telefoną. Ragelyje girdėti ne tik klebono balsas, bet ir medikų žodžiai, liepiantys A.Daukniui bent kelias minutes atsijungti nuo rūpesčių.
A.Dauknys sako, jog tikisi, kad vaistai spės sulašėti iki 12-os valandos, o tada jis privalo suspėti į laidotuves, po pietų yra numatęs prie bažnyčios atvaryti kranus, kad nuplėštų likusias stogo skardas. Tada gaisrininkai galėtų likviduoti visus smilkstančius židinius.
Klausimo apie paties sveikatą dvasininkas tarsi negirdi.
Matė kunigo susijaudinimą
Klebono namų virtuvėje, šalia V.Dauknienės, sėdi jos draugė Kotryna Jurevičienė ir skuta bulves. Moterys sako kepsiančios bulvinius blynus, mat tikisi, kad A.Dauknys grįš pietums.
„Baisu apsakyti, kaip jis išgyveno išgirdęs žinią, jog bažnyčioje kilo gaisras. Tuojau pat paskambino vyskupui ir paprašė, kad kuo greičiau kviestų iš visur gaisrines.
Mūsų žmonės labai geri, visi vieningai puolė padėti, kas ką galėjo taip pagelbėjo“, - sakė K.Jurevičienė.