Prieš pusantrų metų dėl savo tvirtos pozicijos jis vieną kartą jau buvo atstatydintas iš administracijos direktoriaus pareigų, tačiau, atėjus į valdžią konservatoriams, vėl sutiko tapti administracijos vadovu.
A.Keserauskas visą laiką nepritarė, kad miestas pasirašytų koncesijos sutartį su prancūzų kompanija BBI dėl sporto rūmų statybos. Tačiau jam teko ilgai laukti, kol politikai suvokė šios sutarties beviltiškumą.
* * *
- Nuo pat prancūzų atsiradimo Kaune buvote vienas tų, kurie skeptiškai vertino šiuos partnerius. Jūsų nuojauta pasitvirtino. Kada iki galo supratote, kad prancūzai blefuoja?
- Visą laiką atsargiai vertinau šiuos partnerius ir jų pasiūlymus, tačiau viskas man atsistojo į vietas tada, kai prancūzai pradėjo kalbėti apie nerealią finansinę paramą iš Europos Sąjungos fondų. Tik visiškas neišmanėlis galėjo patikėti, jog prancūzai gaus tų pinigų, nežinoti, jog visi ES pinigai ateina tik per Lietuvos vyriausybę.
Galima buvo nesitampyti su prancūzais bent keletą paskutinių mėnesių, o skubiai imtis kito projekto. Diskusijas galima buvo baigti jau gegužę.
- Dabar yra taip, kaip yra. Grįžome prie E.Miliūno projekto, kuriam įgyvendinti reikia pinigų. Iš kur jų gauti?
- Dabar tuo ir užsiimame. Teks pavažinėti į Vilnių, kalbėtis su Vyriausybės vadovais, atskiromis ministerijomis dėl galimybių per įvairius projektus pritraukti lėšų. Gal pavyks gauti papildomų pinigų iš Kelių direkcijos. Taip pat prašysime padidinti savivaldybės skolinimosi limitą. Neatmesime galimybės kalbėtis ir su privačiais investuotojais.
- Norą prisidėti prie arenos statybos pareiškė alaus gamybos bendrovės – „Švyturys-Utenos alus“ ir „Kalnapilio-Tauro“ grupė.
Tačiau savivaldybėje atsirado žmonių, kurie tam pasipriešino, įžvelgdami pavojų kauniečių blaivybei. Kokios jūsų nuostatos dėl tokių pasiūlymų?
- Visus gaunamus pasiūlymus turime nagrinėti, kalbėtis su juos pateikusiais verslininkais.
Visiškas absurdas atmesti pasiūlymą bijant, kad bus reikalaujama areną pavadinti vienos ar kitos bendrovės vardu. Visiems žinoma, jog verslininkai dabar labdara neužsiima, duodami pinigus jie irgi nori gauti sau naudos. Kita vertus, Vilnius jau atsikratė nepagrįstų baimių, sostinės gyventojai susigyveno su tuo, jog visuomenei skirti prestižiniai objektai pavadinti „Siemens“, „Utenos“ ar „Vichy“ vardais.
- Esate vienas tų, kurie skatina miesto valdžios ir verslo dialogą. Tačiau Kauno savivaldybėje ir net Seime dar daug kas nenori apie tai net girdėti. Negana to, imama šaukti apie neva savanaudiškus kėslus.
- Reikia aiškiai suvokti, kad savivaldybė be verslo pagalbos nesugebės įgyvendinti svarbių projektų. Esu tikras, jog turime kalbėtis su verslininkais ir dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono.
Verslininkai siūlo į stadioną investuoti iki 70 mln. litų, o mūsų politikai apie tai nenori kalbėtis, nes Kolegija priėmė sprendimą niekam neatiduoti stadiono, nors jo remontui lėšų neturime. Manau, kad galima su verslininkais sudaryti tokią sutartį, kad jį pasiektų verslo investicijos, tačiau stadionas visada būtų prieinamas visiems kauniečiams.
- Reikia pripažinti, jog dabartinės Kauno valdžios sprendimams didelę įtaką turi įvairių bendruomenių reikalavimai. Kaip vertinate bendruomenių vaidmenį miesto plėtros procese?
- Kalbėti apie susiformavusią Kauno miesto bendruomenę dar anksti, dabar veikia atskirų gyvenamųjų rajonų bendruomenės, kurios gina konkrečius, tik tai bendruomenei svarbius reikalus. Žinoma, turime atsižvelgti į bendruomenių poreikius, tačiau negalime aklai vykdyti jų norų.
- Vyksta aštrios diskusijos dėl atskirų S.Dariaus ir S.Girėno oro uosto zonų panaudojimo. Jūs siūlote aviatoriams nereikalingą plotą skirti visuomenės reikmėms – įrengti teniso kortus, sporto žaidimų aikšteles. Seimo narys Rytas Kupčinskas dėl tokios pozicijos jus bando apkaltinti korupcija ir siūlo dalį oro uosto teritorijos grąžinti buvusiems savininkams.
- Buvo siūloma grąžinti dalį oro uosto teritorijos savininkams, paskui iš jų tą žemę išpirkti visuomenės reikmėms. Manau, jog tai neracionalu. Sumokėkime savininkams kompensacijas, o laisvuose plotuose kurkime sporto ir poilsio zonas, kurių Kaune taip trūksta. Juolab kad yra potencialių investuotojų.
Kaune turėtų atsirasti naujų, modernių objektų. Mes turime įrodyti, jog esame pajėgūs priimti didesnes investicijas ir įgyvendinti rimtus projektus. Jei statysime tik naujų gyvenamųjų namų kvartalus, vis labiau grimsime į provincialumą.