Tad Lenkijos Katalikų Bažnyčia nurungė naująjį švietimo ministrą
profesorių Ryszardą Legutką, kuris vos pradėjęs eiti
pareigas suabejojo tokios sistemos būtinumu, rašo dienraštis „Super
express“.
Nutarimą įtraukti religijos pažymį skaičiuojant bendrą pažymių vidurkį
liepos mėnesį priėmė buvęs švietimo ministras Romanas Giertychas. Pažymių vidurkis svarbus stojant į gimnazijas ar licėjus.
Labai skausmingai į naujojo ministro ketinimus sureagavo Katalikų
Bažnyčios hierachai. Buvęs ilgametis popiežiaus Jono Pauliaus II asmeninis
sekretorius, dabartinis Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas
Dziwiszas ir Lenkijos vyskupų konferencijos tarybos
narys arkivyskupas Slawojus Leszekas Glodzis pasmerkė R.Legutkos ketinimus.
„Jeigu ministras nori konflikto ir visuomenės disharmonijos, tai ją
turės“, - žiniasklaidai pareiškė arkivyskupas.
Reaguodama į šiuos žodžius vyriausybė šeštadienį suskubo paskelbti, jog
jokių pakeitimų dėl pažymių vidurkio skaičiavimo nebus.
Pasak politologų, valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ galimų
Seimo rinkimų išvakarėse nenori konfliktuoti su Bažnyčia, kuri gali
suvaidinti svarbų vaidmenį pritraukiant rinkėjų balsus.
Dienraštis „Rzeczpopspolita“ pirmadienį skelbia apklausos rezultatus,
kurie rodo, jog net 60 proc. lenkų nenori, kad į religijos pažymį būtų
atsižvelgta skaičiuojant mokinio pažymių vidurkį.
Priešingos nuomonės buvo 36 proc. respondentų. Lenkijoje religijos
pamokos nėra privalomos, jas lanko apie 70 proc. moksleivių.
Kairiųjų demokratų sąjunga ketina apskųsti Konstituciniam tribunolui
sprendimą įtraukti religijos pažymį, motyvuodama tuo, jog tai pažeidžia
valstybės neutralumo pasaulėžiūrų atžvilgiu principą.