Prieš 20 metų rugpjūčio 23-iąją Vilniuje, prie paminklo A.Mickevičiui, kelių tūkstančių žmonių mitingas pasmerkė J.Stalino SSRS ir A.Hitlerio Vokietijos slaptą paktą pasidalyti Lenkiją ir Baltijos valstybes.
Istorinę šio mitingo reikšmę galima lyginti tik su Sąjūdžio įkūrimu 1988-ųjų birželį ir nepriklausomybės atkūrimu 1990-ųjų Kovo 11-ąją.
Tos dienos dramatizmą jaunajai kartai – tie, kurie gimė aną rugpjūčio 23-iąją, šiandien jau yra universitetų trečiakursiai – tiksliai kažin ar besugebėtų perteikti ir šio mitingo rengėjų ketvertukas: V.Bogušis, A.Terleckas, P.Cidzikas ir N.Sadūnaitė.
Totalinis sekimas, grasinimai, fizinis smurtas prieš mitingo organizatorius bei kalbėtojus ir masinis jų smerkimas tęsėsi daugiau kaip mėnesį po įvykio.
Bet šįkart nebus nei lyg ir priklausančio neeilinio Seimo posėdžio, nei valstybės vadovų kalbų.
Vaizdžiai kalbant, niekas nenorėjo paminėti pirmojo istorinio naujosios Lietuvos dvidešimtmečio.
Seimo pirmininkas V.Muntianas, regis, tuo metu apskritai bus išvykęs su užsienio vizitu. Seimas teisinasi, kad neeilinį posėdį galima rengti tik neeilinės Seimo sesijos metu.
Ką gi, Seimo nariams atostogos pasirodė svarbesnės negu pirmojo mitingo Molotovo-Ribbentropo paktui pasmerkti dvidešimtmečio minėjimas. Kita vertus, gal taip ir geriau. Mažiau veidmainystės bus.
Prieš dvidešimtmetį okupuotoje šalyje nebuvo nė vieno laikraščio, kuris cenzūros sąlygomis būtų galėjęs objektyviai pranešti apie šį įvykį, nors bandymų rašyti normalesne kalba jau galima rasti. Vis dėlto vyravo „buržuazinius nacionalistus“ mušti raginanti leksika.
Štai tik kelios ano meto laikraščių citatos: „Būrelis ekstremistų vakar vidurdienį susirinko prie Onos bažnyčios, bandė šūkauti antitarybinius lozungus“, „netrukdomi tariamieji patriotai, rengę absurdo spektaklį, nerado svarbiausio – susirinkusiųjų – pritarimo“, „sueigoje dalyvavo anksčiau teisti už valstybinius nusikaltimus ir antivisuomeninę veiklą buvę nacionalistinių gaujų dalyviai“.
Bet tai – tik žiedeliai, palyginti su visoje Lietuvoje organizuotų pasmerkimo susirinkimų „oratorių“ kalbos „perlais“.
Tokių, kaip Jaunimo teatro aktoriai, kurie valdžios organizuotą mitingo organizatoriaus V.Bogušio pasmerkimą pavertė farsu, daugiau nebuvo, bent jau apie tokius iki šiol nežinoma.
Pageltę spaudos puslapiai išsaugojo ir šių smerkėjų pavardes. Tarp jų galima rasti ir dabartinių, ir buvusių Seimo narių, aukštų valstybės ir teisėsaugos pareigūnų, kone visų šalies partijų veikėjų.
Kalbėti iškilmingame posėdyje be „mea culpa“ kaip ir negražu būtų, o prisiimti asmeninę atsakomybę ne tik politikams, visiems Lietuvoje – vis dar per sunku.
Antra, net tarp Sąjūdžio lyderių ar dešiniųjų veikėjų ir mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo organizatorių meilės taip ir neatsirado, gal ir todėl ši data vis nuošalėje lieka.
Ketvirtadienį per minėjimą Filharmonijoje ant statinės greičiausiai irgi lips tiktai tie anuomet labai jau iš tolo stebėjusieji garsųjį mitingą. Jiems politika ir gėda – tarpusavyje nesusijusios sąvokos.
Yra ir dar vienas dalykas, kurio tokių svarbių sukakčių proga negalima būtų nutylėti.
Tai – visuomenės būklė. Jeigu ji būtų gera, į tokius politikų netaktus būtų galima nekreipti dėmesio. Bet ar ji bent patenkinama?
Dabar jau galima pasakyti ir taip: tikrai ne visi mitingo dalyvius valdžios organizuotuose mitinguose smerkė iš baimės. Buvo tai darančių ir su malonumu.
Ar ne jie dabar interneto erdvėse lieja tulžį ant laisvos Lietuvos? Su lapės suktumu bando įteigti, kad gyventi po okupanto padu buvę geriau, nes, pasirodo, „nebuvę skurdo, nedarbo, emigracijos, o visi žmonės buvę lygūs“?
Mišias anglų kalba jau gali rasti bent kelių konfesijų bažnyčiose, bet pabandyk gausybėje Lietuvos televizijų atrasti nedubliuotą filmą anglų kalba.
Nedubliuojami tik rusiški filmai. Rusų kalba – dažniausiai ES šalies Lietuvos televizijose skambanti užsienio kalba.
O ar eidamas J.Basanavičiaus gatve gali tvirtinti, kad Palanga – ES kurortas? Sprendžiant iš muzikos – pats tikriausias „sojuzas“.
Palanga – dar ne rodiklis? Mano rankose – „Novaturo“ ir „Vilars Tours“ Graikijoje lietuviams siūlomų ekskursijų sąrašas. Iš 12 ekskursijų – tik trys lietuvių kalba. Kitos – anglų, kaip ne kaip ES?
Ne, rusų. Net ir po 20 metų nuo pasipriešinimo starto tebesame kultūrinėje buvusio okupanto priklausomybėje. Gal ir todėl mitingo datos niekas nenorėjo minėti?