Valstybė keitėsi, o žmonių įpročiai – ne

Biržiečiai 70 metų Irena ir 76 metų Petras Dagiai neseniai papuolė į gamtosaugininkų nemalonę.

Sutuoktiniai į pareigūnų akiratį pakliuvo, kai su motobloko priekaba vežė žemes, kurių buvo prisikasę valstybės fondų žemėje esančiame sklype.

I.Dagienė stvėrėsi ir už galvos, ir už širdies sužinojusi, kad už kelis kibirus svetimos žemės gamtosaugininkai jai įpaišė 400 litų baudą.

Moteris dievagojasi, kad tai, ką jie su sutuoktiniu padarė, jokiu būdu nėra vagystė, o tik įstatymų neišmanymo rezultatas.

„Kol mirsiu, neužmiršiu, į kokius spąstus su vyru papuolėme. Visi ten kasdavo ir iš kitų vietų pasikasdavo, kai žemės reikia. O mus nubaudė taip nežmoniškai. Kad būtų nors kokia lenta, jog draudžiama žemes imti, o dabar paprastiems žmonėms iš kur žinoti? Negi dėl kibirėlio žemės būsime vadinami vagimis?“ – pasiteisinti bandė I.Dagienė.

I.Dagienė, pasitarusi su advokatu, kreipėsi į teismą dėl baudos dydžio sumažinimo.

Panevėžio apylinkės teismas žemės vagyste apkaltintiems sutuoktiniams baudą sumažino iki 200 litų.

„Panevėžio rytas“ pas I.Dagienę apsilankė prieš teismą. Sutuoktinių namas stovi Biržų pakraštyje, ramioje, ežero link vedančioje gatvelėje.

Gražiai geltonai dažytas pastatas skendi gėlėse. Matyti, jog teritorija tebetvarkoma, kieme paliktas tik siauras takelis, visa kita išrausta, kūpso rietuvės naujų trinkelių, priešais namą, kitoje keliuko pusėje, matyti juodžemio krūvos.

Duris atveria pati namų šeimininkė, kviečia į dailiai sutvarkytus kambarius ir pasakoja savą susidūrimo su gamtosaugos pareigūnu versiją.

Kad būtų vaizdžiau, moteris atsineša šūsnį dokumentų. Iš pradžių buvusi guvi ir linksma, staiga ji ima kalbėti virpančiu balsu.

Tą kartą ji su vyru važiavo iš sodų bendrijos, esančios per 3 kilometrus už Biržų. Pakeliui pora stabtelėjo ir iš teritorijos, kurioje yra žmonių daržai, prisikasė į priekabą kelis kibirėlius žemių.

I.Dagienė sakė, kad juodžemį jie ketino naudoti ne savo reikmėms, o vežti į kapus.

„Juk ne sau, juk ne sau tos žemės, o kapeliams“, – ranką prie širdies graudulingai dėjo įstatymams prasikaltusioji.

Vos pajudėjus iš vietos P.Dagio vairuojamą motobloką sustabdė Biržų gamtos apsaugos agentūros inspektorius Artūras Griška.

Iš I.Dagienės pasakojimo buvo galima suprasti, kad sutuoktiniai sukonfliktavo su gamtosaugininku, nenorėjo jam sakyti savo pavardžių. Į įvykio vietą buvo iškviesta policija.

Į pareigūno klausimą, iš kur vežamos žemės, I.Dagienė atsakė melu, ji teigė, jog žemių jie prisikasė savame sode.

Tada A.Griška atvertė kortas, paaiškino, jog sutuoktinius sustabdė dėl to, kad gavo iš žmonių skundą, jog žemės tik ką pavogtos.

Su vogtomis žemėmis sulaikyti pensininkai buvo priversti pareigūnams parodyti savo sodo sklypą.

„Ten A.Griška liepė atidengti net mėšlo krūvą, viską apžiūrėjo, gal tikrino, ar nesam į sodą daugiau žemių prisivežę“, – stropiu gamtosaugininko darbu piktinosi I.Dagienė.

Pasiteiravus, ar svetimas žemes Dagiai savavališkai kasė pirmą kartą, moteris klausimo tarsi neišgirdo.

Ji ėmė rypuoti, kad visa baudos paskyrimo procedūra atrodė lyg pasityčiojimas, pas gamtosaugininką teko eiti kelis kartus.

I.Dagienė taip pat neslėpė, jog ieškojo visokių pažįstamų, kurie galėtų gamtos apsaugos pareigūną paveikti dėl baudos panaikinimo.

„Nuėjau pas jų viršininką, savo bendrapavardį Benjaminą Dagį, sakau, gal kada teks giminės suvažiavime susitikt, ar ne gėda bus, jei nubausi dabar?“ – teisybės kelių paieškas dėstė I.Dagienė.

Vėliau sužinojome, kad I.Dagienė užtarimo ir kelių, kaip išsisukti nuo baudos, bandė ieškoti ir per Biržų politikus, rajono tarybos narius, ir per vicemerą.

Paėmus į rankas Gamtos apsaugos įstatymo pažeidimo protokolą paaiškėjo, kad vienas kibirėlis žemių iš tiesų buvo 0,3 kubinio metro juodžemio, t.y apie 30 kibirų.

„Mes ją ilgai įkalbinėjome, kad pavogtas žemes išpiltų atgal, jei ne policijos pareigūnai, neaišku, kaip būtų pavykę su ja susikalbėti. I.Dagienė akis kabino ir tvirtino, jog žemės iš jos sodo.

Dėl šios personos jau esame gavę ne vieną skundą, o pagavome ją pirmą kartą. Žmonės paskambino ir pranešė, kad I.Dagienė vėl žemes kasa, sako, skubėkite atvažiuoti, o tai visą daržą išveš“, – apie įsimintiną pažeidėją vakar „Panevėžio rytui“ pasakojo gamtosaugininkas A.Griška.

Pareigūnas neslėpė, kad įstatymams nusikaltusi pensininkė jo veiksmus apskundė kam tik įmanydama: jam skambino ir miesto valdžios atstovai, ir politikai, teiraudamiesi, ar nebūtų galima tą bausmę atšaukti.

„Kaip aš galiu nebausti? Mano juk toks darbas“, – piktinosi pareigūnas.

Pasak A.Griškos, žemes vagiančių žmonių Biržuose apstu, gamtos apsaugos agentūra nuolat gauna signalų, kad tai vienur, tai kitur pašaliečiai kasa juodžemį į savo transportą ir išsiveža.

Ne visada gamtosaugininkai suspėja pačiupti vagiliautojus, dažnai šie pasprunka palikę prikastą žemę.

Tačiau gegužės mėnesį, kai soduose bei daržuose vyksta pagrindiniai darbai ir tinkamiausiais metas persodinti augalus, Biržuose buvo sučiupti 4 žemgrobiai. Trims iš jų skirtos piniginės baudos.

„Yra įmonės, įstaigos, kur prekiauja žeme ir žvyru, smėliu ir kitokiais gamtos ištekliais. Bet visa tai kainuoja, reikia pirkti, negalima kada sumanius ir iš kur panorėjus pasiimti lyg savo daiktą“, – aiškino A.Griška.

Pagal Gamtos apsaugos įstatymus, už juodžemio kasimą iš svetimos teritorijos gresia bauda nuo 300 iki 500 litų, už molio, smėlio, žvyro vagystę prasižengėlį galima bausti nuo 500 iki 1000 litų bauda.

Be šių pinigų, žemės ar grunto vagišiams dar skaičiuojami ir padaryti materialiniai nuostoliai.

Sutuoktinių Dagių atveju gamtos apsaugos pareigūnas baudą uždėjo tik už patį įstatymo pažeidimą, neįskaičiavo nuostolių, nes I.Dagienę pavyko įkalbėti pavogtas žemes grąžinti.

Už savavališką derlingojo dirvožemio sluoksnio pasisavinimą ne kartą yra bausti ir panevėžiečiai.

Ypač nuo žemės vagišių kenčia kelio Panevėžys-Kaunas atkarpos ties Šilagalio kaimu sklypų savininkai.

Į Šilaičių kapines važiuojantys žmonės čia dažnai stabteli ir lyg niekur nieko kasa į maišus žemes. Sklypų savininkai skambina policijai, tie kviečia gamtosaugininkus.

Viena panevėžietė pasakojo, kad paruošus sklypą namo statybai ir juodžemį sustūmus į krūvą, po kurio laiko derlingo dirvožemio sankaupa gerokai sumažėjo. Kas kibirais, kas karučiais, kas tiesiog į bagažinę pylėsi svetimą gera.

„O ką daryti? Sargo juk nesamdysi, kad žemes saugotų. Kol pastatysime namą, gali būti, kad juodžemio krūvos nebeliks nė žymės“, – guodėsi pašnekovė.