Moko akrobatikos ir užsieniečius
Trys lakūnai iš Ispanijos, Portugalijos ir Italijos įdėmiai apžiūrinėja dešimties litų banknotą.
S.Dariaus ir S.Girėno atvaizdas jiems nieko nesako, tad pilotų žvilgsniai krypsta į šalia stovintį V.Lapėną. Šis italų ir ispanų kalbomis trumpai papasakoja apie tarpukario Lietuvos didvyrius, įamžintus mūsų dešimtinėje.
Tačiau šie užsieniečiai į Panevėžį atvyko ne istorijos žinių semtis.
„Vytas – geriausias. Ir kaip treneris, ir kaip draugas“, – aiškina atvykimo į Aukštaitijos sostinę priežastis italas Massimo.
V.Lapėnas kiekvieną vasarą bent mėnesį skiria kitų šalių lakūnams mėgėjams, norintiems pasimokyti aviacijos įgūdžių.
Rinkosi iš daugelio pasiūlymų
„Ooo, labas, Džiur-gi-ta“, – šypsodamasis išskemenuoja Massimo kavinės padavėjai, su kuria susipažino dar pernai. Tėvynėje jis pučia triūbą, o jau antrą vasarą treniruojasi pas V.Lapėną.
Portugalas Rui Miguelis – geofizikas, o ispanas Jesus – technikas, prižiūrintis lėktuvus. Pastarasis vilki „Tau Ceramica“ krepšinio klubo marškinėlius ir be klaidų vardija lietuvius krepšininkus, atstovavusius šiai ekipai baskų krašte Vitorijoje.
„Jeigu nori suprasti, kodėl mėgėjai važiuoja taip toli mokytis skraidyti, pats turi bent kartą pakilti į orą. Rinkausi iš portugalų, rusų, čekų aviacijos meistrų, tačiau atvykau pas Vytą – jis įkvepiantis treneris“, – negailėjo pagyrimų Rui Miguelis.
Vardas plačiai žinomas
V.Lapėno pagyros nestebina. 48 metų panevėžietis tikrai žinomas aviacijos pasaulyje – 1989 metais jis tapo Europos akrobatinio skraidymo čempionu, nuo 1992 metų treniruoja Ispanijos nacionalinę akrobatinio skraidymo komandą, ne vienas jo auklėtinis skynė laurus įvairiuose čempionatuose. Tad norintieji individualių treniruočių patys susiranda V.Lapėną.
Jis pripažįsta, kad su mėgėjais dirbti nelengva – neretai jie daro vaikiškų klaidų, kurios gali brangiai kainuoti ne pratybų metu. Vis dėlto į Panevėžį atvykusi tarptautinė lakūnų „rinktinė“ nusiteikusi patobulinti skraidymo įgūdžius – pratybos vyks žemėje ir ore.
V.Lapėnas spėja savo patirtį perduoti ir Lietuvos aviatoriams. Pas jį treniruojasi panevėžiečiai Aurimas Bezaras, Vidmantas Macevičius, alytiškė Irma Jančiūvienė. Pašnekovas liūdnai konstatuoja, kad akrobatinis skraidymas Lietuvoje nelabai populiarus.
„Tačiau nereikia sėdėti rankų sudėjus, turime patys atgaivinti šią sporto šaką. Lietuvoje nėra akrobatinio skraidymo mokyklų, tad sunku užauginti jaunąją lakūnų kartą. O atsinaujinimas būtinas“, – „Panevėžio rytui“ kalbėjo aviatorius.
Surengs varžybas
Panevėžiečiai nostalgiškai prisimena prieš kelerius metus nuolat rengtas aviacijos šventes Įstros aerodrome, kur buvo įsikūrusi V.Lapėno skraidymo mokykla. Pasikeitus aerodromo savininkams ši vasaros tradicija liko užmaršty.
Tačiau greitai lėktuvų viražai turėtų vėl džiuginti panevėžiečius.
Kitą vasarą prie Ėriškių kaimo esančiame Rojūnų aerodrome planuojama surengti pasaulio klubinės klasės akrobatinio skraidymo čempionatą. Rudenį paaiškės, ar Tarptautinė akrobatinio skraidymo federacija (CIVA) leis organizuoti tokias varžybas.
Importuos ispaniškus malūnsparnius
Tai ne vieninteliai kitų metų V.Lapėno planai. Bendradarbiaudamas su ispanais, lakūnas tikisi į Lietuvą importuoti ispaniškus malūnsparnius. Šios šalies gamintojai aviacijos istorijoje paliko ryškų pėdsaką – dar 1923 metais ispanų išradėjas Chuanas de la Sierva atliko pirmąjį skrydį savo sugalvotu skraidymo aparatu autožyru, kuris buvo tarsi malūnsparnio pradininkas.
„Neseniai ispanai pradėjo gaminti itin patikimus malūnsparnius. Šie skraidymo aparatai pasižymi kitokia keliamąja galia nei iki šiol gaminti. Dabar jie itin populiarūs visame pasaulyje, jų nespėjama gaminti, tad manau, kad tokie malūnsparniai sudomins ir lietuvius“, – įsitikinęs V.Lapėnas.
Į politiką jau nebegrįš
Ne taip seniai lakūną buvo galima vadinti ir politiku – 2000-aisiais V.Lapėnas buvo išrinktas į Seimą. Tačiau atrodo, kad jis jau atsikando politiko duonos ir grįžti atgal neketina.
„Neverta ten grįžti. Įstatymai jau susiformavo, išryškėjo politinės jėgos. Viską valdo tie, kas valdo kapitalą. O vienas patekęs į Seimą tampi smulkia žuvele, mažai turi įtakos.
Be to, man nepriimtinas toks gyvenimo būdas, kai pusę dienos skaitai laikraščius, o kitą pusę – žiūri televizorių“, – apie politikų kasdienybę kalbėjo V.Lapėnas.
Nors politiko gyvenimas yra ramesnis nei lakūno, jis nenori ramaus gyvenimo ir atsisakyti savo aistros skraidyti. Nuo to neatbaido ir pastaruoju metu itin dažnos aviatorių žūtys.
„Pavojingai skraidyti lakūnus vilioja milžiniški honorarai. Pavyzdžiui, žuvęs Jurgio Kairio komandos draugas amerikietis skraidė, švelniai tariant, itin rizikingai. O mirtis anksčiau ar vėliau visus pilotus kabina.
Skirtumas tik tas, kad vieni žūva iškart, kiti tik prisitrenkia“, – kalbėjo V.Lapėnas, veikiausiai prisimindamas jo pilotuojamo lėktuvo avariją 1989 metais, kai pilotas per stebuklą liko gyvas.