Tikėjimą sportininku sudaužė nepasotinamas garbės troškimas

Vakar Panevėžio valdžia su duona ir druska pasitiko buvusį pasaulio ultratriatlono nugalėtoją, miesto tarybos narį Vidmantą Urboną.

Ką tik iš jūros grįžęs triatlonininkas buvo sutiktas kaip Baltijos jūros nugalėtojas. V.Urbonas bandė kiek kuklintis, bet karštus sveikinimus priėmė.

„Taip, be abejonės, aš perplaukiau jūrą nuo kranto iki kranto, kaip ir buvau sumanęs“, – vakar ir „Panevėžio rytui“ tvirtino praeityje žinomas 49 metų sportininkas.

Tačiau atrodo, kad tuo tvirtai yra įsitikinęs tik V.Urbonas ir dar keli fanatiški jo gerbėjai.

Jau po kelių minučių išgirdęs žurnalistės abejones dėl daugelio jachtoje gulint ir miegant įveiktų jūros kilometrų, V.Urbonas teigė jau priešingai.

„Žinoma, kad žmogus Baltijos jūros nuo žemyno iki žemyno negali įveikti, nes tai yra neįmanoma“, – jau aiškino kone šių dienų didvyriu tapęs panevėžietis.

Būtent šie prieštaravimai V.Urbono kalboje ir liudininkų pasakojimuose pasėjo šalyje abejones dėl unikalaus sportininko žygio. Liudininkai pripažino, kad V.Urbonas ilgą laiką – visą naktį, vėliau dar dvi valandas prieš pat krantą gulėjo jachtoje, o ši jį dideliu greičiu nešė į išsvajotą ir garbę jam žadantį krantą.

Jau vakar vieni komentatoriai V.Urbono žygį vadino didvyriškumu, o kiti – įžūlia apgavyste. Vienas politikos apžvalgininkas atvirai pareiškė, kad po tokio akibrokšto jis V.Urbono nebegerbs.

Žiniasklaidos atstovus prieštaringos mintys apniko jau po pirmųjų pranešimų iš jachtų. Reikia rengti žinutes skaitytojams apie V.Urbono žygį, o žinių faktiškai bemaž nėra.

Jeigu viskas gerai sekasi, tai kodėl taip tylima? O jeigu blogai, tai kas tada? Su jachtose buvusiais žmonėmis telefonu susisiekti nebuvo įmanoma.

Iš pirmadienio pranešimo, kad V.Urbonas jau pirmą plaukimo dieną prisipažino pavargęs ir išsekęs, labai norintis miego, iškilo abejonių, ar jis apskritai begalės plaukti toliau.

Bet paskui buvo pranešta, kad po pramiegotos nakties sportininkas vis dėlto iriasi pirmyn.

Visą antradienį nepavyko gauti žinių apie plaukimą. Galop netikėtai pasiekė keli šykštūs, užtat triumfuojantys pranešimai, kad V.Urbonas sėkminga pasiekė Gotlando salą ir oficialiai paskelbė perplaukęs Baltijos jūrą.

Vieni šaltiniai teigė, kad jis tai padarė pirmadienio vakare, kiti – kad antradienio naktį. Po tokių pranešimų kilo klausimas dėl V.Urbono plaukimo greičio – jis daugeliui pasirodė neįtikėtinas.

Tačiau rimčiau ką nors apie tai sužinoti buvo neįmanoma – dingo ryšys su akcijos dalyviais. Atėjo tik pranešimas, kad niekur nesustota, skubama plaukti atgal, nes jūroje kyla štormas.

„Panevėžio rytui“ pavyko sužinoti, kad tuo metu abiejų jachtų įgula karštligiškai svarstė, kaip pateikti V.Urbono žygį visuomenei – kaip nugalėtojo ar pripažinti, kad jis vis dėlto nepajėgė įveikti jūros. Buvo tokių, kurie siūlė V.Urbonui sakyti tiesą.

Kadangi šįkart jachtose buvo tik V.Urbono draugai, visi sužiuro į jį patį: kaip geležinis žmogus nuspręs, taip ir bus.

V.Urbonas neįveikė savo ambicijų: jis nusprendė išlipti iš jūros kaip jos nugalėtojas.

„Šįkart Baltija buvo svetingesnė – vėjas pūtė į nugarą, o tai lengvino plaukimą. Tačiau buvo sunku – organizmas dar neatsigavęs po pirmojo bandymo liepos pabaigoje perplaukti Baltiją. Be to, susirgau jūros liga. Todėl šiuo metu mano didžiausias noras – ilsėtis ir miegoti, miegoti, miegoti“, – vakar per sutikimą savivaldybėje išsisukdamas nuo pagrindinės temos kalbėjo V.Urbonas.

Vėliau „Panevėžio rytui“ jis pripažino, kad dalį nuotolio jis nuplaukė gulėdamas jachtoje, tačiau tvirtino, kad tai galėtų būti tik kokie 5 kilometrai.

Tačiau pats sportininkas patvirtino, kad jūra bangavo labai stipriai ir tiesiog nešte nešė jį salos link. Nors spauda skelbė, kad jachtas teko dirbtinai stabdyti, kad jos nepaliktų savo uodegoje plaukiko, tačiau V.Urbonas tvirtino, kad buvo atvirkščiai – tai jachtos nuo jo atsilikdavusios.

Kaip ten bebūtų, tačiau kai V.Urbonas visą naktį miegojo laive, o po to dar ilsėjosi dvi valandas, laivas visu greičiu plaukė į priekį. Manoma, kad tokiu būdu, ilsėdamasis, panevėžietis įveikė mažiausiai 50 kilometrų.

„Tai jokiose fantazijose netelpa“, – kartojo savo jau pamėgtą frazę apie žurnalistų fantazijas žinomas miesto politikas.

V.Urbonas pats apskaičiavo, kad jo plaukimo greitis jūra buvo 3,5 kilometro per valandą.

Vis dėlto sportininkas pripažįsta, kad jūrą jis įveikė ne per kartą, o per du kartus. Jis linkęs sudėti praėjusio karto įveiktus kilometrus ir dabartinius.

V.Urbono skaičiavimais, tai būtų 115 km plius 120 ar 130 kilometrų. Iš viso: per 235 kilometrus.

„Tuos 209 kilometrus nuo Latvijos iki Švedijos esu nuplaukęs su kaupu“, – aiškino pašnekovas.

Kad būtų įtikinamiau, plaukikas patarė klausti jachtos kapitono – laive esanti kompiuterinė įranga viską apskaičiavo ir jos duomenys visas abejones išsklaidysią.

Pirmąjį V.Urbono žygį per Baltiją lydėjo triukšminga reklamos kampanija. Antrąjį – jau niekas. Į antrąją kelionę neplaukė ir sportininko žmona Rita, ir joks gydytojas.

Kaip juokavo palydovai, V.Urbono gydytoju ir „šef virėju“ buvo panevėžietis aktorius Darius Petkevičius.

Nors buvo kalbama, kad žmona nebepalaikė savo vyro tokioje absurdiškoje kovoje už šlovę, tačiau pats V.Urbonas paaiškino, kad ji tiesiog negali plaukti – suserga jūros liga.

„Gydytojai turi savo darbą, jie negali būti su manimi tiek laiko“, – aiškino pašnekovas, atmetęs bet kokias mintis apie tai, kad išplaukti į tokį žygį be mediko yra aferizmas – rizikavimas savo ir kitų sveikata.

V.Urbono gyvybė prieš keletą metų nuo neapskaičiuotų alinančių krūvių buvo pakibusi ant plauko – sportininkas buvo gelbėjamas geriausių sostinės ir net užsienio medikų.

Dabar plaukiant V.Urbono kūnas buvo atšalęs iki kritinės temperatūros, tai buvo labai pavojinga.

Pirmoje kelionėje V.Urboną lydėjusi gydytoja Irena Brogaitė aiškino negalėjusi jo lydėti dabar dėl tiesioginio darbo.

Sportininkas lydėti paprašęs penktadienį – buvę neįmanoma išeiti iš darbo, juk ne atostogos.

Šeimos gydytoja pripažino, kad antroji kelionė V.Urbonui buvo pernelyg rizikinga, nes jis dar nespėjęs atsigauti po pirmosios. Tuo labiau kad kartu nebuvę jokio mediko.

I.Brogaitė sakė įspėjusi sportininką dėl rizikos sveikatai, nes su gamta nepasiderėsi, bet nelabai laukusi iš jo teigiamos reakcijos.

„Jis užsispyręs ir nelabai kitų nuomonės klauso“, – apgailestavo gydytoja.

D.Petkevičius neneigė, kad jis šioje kelionėje buvo viskuo.

„Aš buvau ir virėjas, ir gydytojas, ir stebėtojas, bet mažiausiai noriu dabar komentuot“, – atkirto paprašytas pasidalinti įspūdžiais Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorius.

Pašnekovas manė, kad kelionę komentuoti yra kam ir be jo. Jis patarė visko klausti V.Urbono.

„Nenoriu, ir tiek“, – galop kaip kirviu nukirto D.Petkevičius.

Jei V.Urbonas jūrą tikrai perplaukė, tai toks vieno pagrindinių jo pagalbininkų komentaras yra mažiausiai keistas.

Ką reiškė krantus pasiekęs pranešimas apie tai, kad V.Urbonas oficialiai pranešė perplaukęs Baltijos jūrą?

„Ne, niekur šis pranešimas nebuvo užregistruotas, niekas jo nefiksavo“, – sakė V.Urbonas.

Anot sportininko, tai ir nebuvęs rekordas, kurį būtina registruoti. Gineso rekordui užfiksuoti bet kokioje distancijoje reikia plaukti vieną valandą, 5 minutes ilsėtis, ir taip visąlaik.

„Nesiekiau rekordo. Galėjau nebeplaukti ir po pirmo karto, nes draugai man sakė, kad aš jiems jau įrodžiau, bet man norėjosi pačiam iki galo“, – aiškino pašnekovas.