Derybas su fortūna baidarininkas dar tęs

Prieš savaitę iš Vokietijoje vykusio baidarių ir kanojų pasaulio čempionato grįžo šalies rinktinė, o tarp jų ir 27 metų panevėžietis V.Vaičikonis. Jam iš visų irkluotojų geriausiai sekėsi.

Tik akimirką atsilikęs nuo naujojo pasaulio čempiono vokiečio Jono Emso, mūsų sportininkas užėmė antrą vietą 200 metrų rungtyje.

Panevėžiečiai medalių skonį jau buvo pamiršę. Pastarąjį kartą pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionato medalis į Panevėžį buvo parvežtas lygiai prieš trisdešimt metų. 1977 metais žinomas baidarininkas Petras Šiurskas Bulgarijos sostinėje Sofijoje iškovojo auksinį apdovanojimą 10 000 metrų distancijoje.

Šiuo metu tokios rungties apskritai nebėra.

Į pasaulio čempionatą Vokietijoje vyko aštuonių šalies irkluotojų komanda.

V.Vaičikonis šalies varžybose dėl teisės vykti į Duisburgą įveikė ne vieną tituluotą varžovą, tarp kurių buvo ir bene pats žinomiausias šių dienų mūsų baidarininkas Arvydas Duonėla.

Šalies čempionu Panevėžio irkluotojas tapo ne tik sprinte. Jis nugalėjo ir vieno kilometro distancijoje, bet teisę pasaulio čempionate lenktyniauti šioje distancijoje perleido antrą vietą užėmusiam kauniečiui Ričardui Nekrošiui.

Panevėžiečiui atrodė, kad pasaulio čempionate varžytis trijose rungtyse yra per didelis krūvis.

„Norėdamas apžioti labai daug, gali likti visai be nieko“, – aiškino V.Vaičikonis.

27 metų V.Vaičikonis lenktyniavo ir 500 metrų distancijoje. Ji yra labiau vertinama, nes tai – olimpinė rungtis, todėl kartu vyko ir atranka į olimpines žaidynes Pekine.

Norint pakliūti į olimpiadą, reikėjo užimti ne žemesnę kaip aštuntą vietą. Kartelė buvo pakelta išties labai aukštai, ir panevėžietis, nors trūko labai nedaug, jos neįveikė. Jis užėmė tryliktą vietą tarp 62 sportininkų.

Atranka į olimpines žaidynes dar nesibaigė. Sportininkams bus suteikta galimybė įsigyti bilietą į Pekiną per kitų metų pavasarį vyksiantį Europos čempionatą Milane (Italija).

Dar tiksliai neaišku, kiek Europai bus skirta kelialapių, bet V.Vaičikonis mano, kad pusės kilometro rungtyje europiečiams teks dvi arba trys vietos. Šiuo metu panevėžietis kaip tik ir yra trečias europietis, kuris kol kas liko už olimpiados borto. Jei Europos sportininkams bus skirtos trys vietos, V.Vaičikonis turi vilčių.

„Bet aš pakovočiau ir tuo atveju, jei laimingos vietos būtų tik dvi“, – neslepia ryžto panevėžietis.

200 metrų sprinto distancijoje lenktyniavo 52 sportininkai. V.Vaičikonis aplenkė gausybę tituluotų sportininkų. Jis distanciją įveikė per 35, 683 sek. ir tik mažiau nei puse sekundės pralaimėjo vokiečiui Jonui Emsui.

V.Vaičikoniui už nugaros liko irklavimo garsenybės iš Vengrijos, JAV, Ukrainos, Brazilijos Ispanijos, Serbijos.

Tačiau ši distancija – ne olimpinė.

Olimpinės ir neolimpinės rungtys nusistovėjo jau nuo pokario metų. Pastaruoju metu neolimpinių rungčių tik daugėja. Niekas nesiryžta dauginti olimpinių rungčių, nes yra pernelyg didelė konkurencija tarp įvairių sporto šakų.

V.Vaičikonis „Panevėžio rytui“ sakė, kad jam net smagiau turėti pasaulio vicečempiono titulą nei patekti į olimpiadą, pasiekus aštuntą ar septintą rezultatą 500 metrų lenktynėse.

V.Vaičikonis nuo 11 metų pradėjo treniruotis pas šviesaus atminimo trenerį Vaidutį Ščiuką. Dabar siekti sportinių aukštumų jam padeda Vaidas Vaitiekūnas ir Saulius Raziūnas. Šie treneriai taip pat yra buvę tikro baidarių sporto entuziasto V.Ščiuko auklėtiniai.

Pirmąsias rimtesnes pergales V.Vaičikonis pasiekė irkluodamas dvivietę baidarę. Su porininku šiauliečiu Mindaugu Lanku Europos jaunių čempionato 500 metrų distancijoje jis užėmė trečią vietą. 2000 metais su tuo pačiu porininku panevėžietis tapo Europos jaunimo vicečempionu.

Kai M.Lankas baigė sportinę karjerą, V.Vaičikonis persėdo į vienvietę baidarę. Pasaulio taurės atskiruose etapuose jis užimdavo pakankamai aukštas vietas. Olimpinėje 500 metrų rungtyje jis buvo ir ketvirtas, ir aštuntas, ir dešimtas.

Užlipti ant prizininkų pjedestalo V.Vaičikoniui vis nepavykdavo. Geri rezultatai prognozavo, kad ateina ir didžiosios pergalės, bet vis teko laukti. Tad ir sportininkui, ir jo treneriui pasaulio čempionato sidabro medalis nebuvo kažkoks netikėtumas, greičiau jau dėsningumas.

Panevėžietis turi daug galimybių siekti daugiau. Paprastai baidarininkai brandos siekia iki maždaug 35 metų.

Daugelio sporto šakų atstovai skundžiasi prastu finansavimu. Tuo tarpu V.Vaičikonis sakė, kad šiais metais jis to nepatyrė. Baidarininkas yra olimpinės rinktinės pirmajame sąraše, todėl jį remia šalies olimpinis sporto centras, kiek gali, padeda ir Panevėžys. Pasak sportininko, jei ir toliau taip būtų, galima sportuoti drąsiai.

Visiems vaikams, dabar ateinantiems ir pamatantiems gerokai apšiurusią kanojų ir baidarių bazę, pasaulio vicečempionas pataria neišsigąsti. Jis taip pat radęs ne geriau, o šio to pasiekęs.

Vicečempiono treneris S.Raziūnas, tarptautinės kategorijos baidarių ir kanojų irklavimo teisėjas, žadėjo, kad sąlygos jauniesiems irkluotojams netrukus labai pagerės. Jis rodė naujos gražios bazės maketą.

Nauja irklavimo bazė bus pastatyta prie Nevėžio užtvankos. S.Raziūnas tikisi, kad statybos bus baigtos iki 2011 metų, o gal ir greičiau.

Šie metai V.Vaičikoniui žada tapti įsimintini ne tik sportiniais laimėjimais.

Pernai jis vedė, o šiemet žmona Dalia ruošiasi padovanoti vyrui dukrą.

Naujasis pasaulio vicečempionas neabejoja, kad tai dar didesnis įvykis nei iškovotas pasaulio čempionato medalis.

Trumpa sportininko dosjė. Ūgis: 187 centimetrai. Svoris: 94 kilogramai. Mėgstama distancija: kuri gerai sekasi, ta ir mėgstamiausia. Sporte siekia: programa minimum – patekti į olimpines žaidynes, programa maksimum – laimėti jose. Laisvalaikis: daug laiko suryja kompiuteriniai malonumai (internetas, įvairi kūryba), mėgsta žiūrėti filmus, skaityti knygas. Valgis: pica. Mėgstamiausi filmai: „Matrica“, „Nuostabus protas“, „Infiltruoti“, „Prestižas“.