Kur jau čia nustebsi. Tačiau pamatęs, kas yra kambaryje, išsižiojau. Segiodamasi palaidinę kambaryje stovi besišypsanti mergina.
„Hi“ - sako ji man.
„Hi“, - atvimpa man lūpa.
“Ji pas mane po vakarėlio pernakvojo”, - sako Gabrielė.
Mergina prieš išeidama tarsteli Gabrielei: „He‘s very nice. Bisous“
Užsidarius durims, laukiu paaiškinimų.
Gabrielė pasakoja tokią istoriją. Pasirodo, merginą įsižiūrėjo kažkoks azerbaidžanietis, kuris nesupranta, kad „ne“ yra „ne“. Per slovakų vakarėlį jis visai išprotėjo: persekiojo, nedavė ramybės jos kambaryje - vis skambino telefonu, beldėsi. Tad ji nusprendė pasiprašyti permiegoti pas Gabrielę. Kadangi lovos plačios, kodėl nepadėjus naujajai draugei nelaimėje.
Iš tiesų, kodėl ne?
Mano kumščiai atsileidžia, raumenys atlėgsta, pajuntu, kaip nugara teka prakaitas. Kaip puiku, kad su manimi yra puikioji gertuvė su viskiu. Išgeriu ją visą.
Ir ar reikia sakyti, kad diena su Gabriele buvo pati nuostabiausia – panašiai kaip tame sapne. Pirmojoje jo dalyje. Tačiau manęs laukė antroji dalis.
Vakare Gabrielė pasiūlė kartu su jos naujaisiais draugais pasiausti vakarėlyje. Kodėl ne? Man patinka tarptautiniai festivaliai, naujos pažintys ir nauji draugai. Pagaliau gal ką daugiau sužinosiu apie savo merginą.
Vakarėlyje pamačiau merginą, kuri nakvojo pas Gabrielę. Paklausiau, ar čia yra ją nelaimingai įsimylėjęs azerbaidžanietis. Gabrielė skubiai atsakė, kad ne. Vakarėlio metu ji elgėsi nepriekaištingai – nei minutei neleido suabejoti, jog ji yra mano mergina. Su vaikinais pabrėžtinai mandagiai ir santūriai bendravo, o su manimi - meiliai ir švelniai.
Aišku, mes išsiskirdavome – aš kalbėdavausi su kokiu belgu, ji – su savo draugėmis. Bet po to vėl susitikdavome. Daugėjo alkoholio, nauji žmonės tapo artimesni, o pokalbiai – atviresni.
Įsišneku su prancūzu. Po kalbų apie Europos Sąjungos politiką ir Nicolas Sarkozy, neišvengiamai pereiname prie kalbos apie merginas.
“Per tokius seminarus daug nutinka visokių meilės istorijų”, - sakau aš.
„Na, taip“, - sutinka prancūzas.
“Prieinama prie to, kad vaikinai netgi persekioja nusižiūrėtas merginas“.
“Kokias?”, - parodo susidomėjimą prancūzas.
“Štai kad ir šitą”, - galva parodau į Gabrielės nakties draugę.
“Šitą?”, - kažkodėl prancūzas nustebęs.
“Taip”, - patvirtinu aš.
“Bet juk ji lesbietė ir to neslepia. Jos tikrai jokie vaikinai nepersekioja”, - pradeda kvatotis prancūzas.
“Ką, ir visi jūsų grupės nariai tai žino, netgi azerbaidžaniečiai”? – išlemenu klausimą.
“Azerbaidžaniečiai irgi”, - atsako jis šiek tiek nustebęs mano keisto klausimo.
Tokio posūkio nesitikėjau. Bijojau vaikinų, bet dabar pasirodė, jog konkurentės yra merginos. Aišku, Gabrielė man melavo, pasakodama istoriją apie lesbietę įsimylėjusį azerbaidžanietį. Tokios istorijos nebuvo. Kodėl ji man melavo? Atsakymas vienas – norėjo nuslėpti savo santykius. Negi mano merginai patinka kitos merginos? Apie tokią galimybę aš niekada nepagalvojau.
Pasižiūriu, kur Gabrielė. Ji linksmai čiulba su kitomis merginomis. Anksčiau šis vaizdas mane ramindavo, dabar į jį pasižiūrėjau visai kitomis akimis. Tokiom labiau paraudusiom. Mano kumščiai vėl susigniaužė, o raumenys įsitempė. Pagalvoju: kartais sapnai gali būti pranašingi.
Pasikviečiu Gabrielę nuošaliau ir sakau: “Tu man melavai. Aš viską žinau”.
- Ką melavau?
- Apie tą merginą, kuri nakvojo pas tave kambaryje. Ji nesislėpė nuo įkyraus azerbaidžaniečio, nes yra lesbietė.
“Na, taip”, - atsako Gabrielė ir žiauriai gražiai šypsosi.
- Kodėl man melavai?
- Rapolai, užgriūni nieko nesakęs, tad ir asilui aišku, kad norėjai mane patikrinti. O pas mane miega lesbietė. Jei tai būčiau pasakiusi, būtum pradėjęs įtarinėti, ir mes nebūtume turėję tokios nuostabio dienos.
- O tave traukia moterys?
Gabrielė nusikvatoja: “Ne, tikrai ne, Rapoliuk. Mane trauki tik tu”.
“O kodėl ta lesbietė buvo pas tave kambaryje. Ką, ji - našlaitė ir neturi, kur nakvoti?”, -pratrūkstu.
- Rapolai, aš tau nedaug sumelavau. Taip, ji lesbietė, bet labai šauni mergina. Prie jos pradėjo lįsti kita lesbietė, kuri yra įkyri kaip tas azerbadžanietis, apie kurį pasakojau. Tad norėdama jos atsikratyti ji ir paprašė leisti pernakvoti mano kambaryje, į kurį mes demonstratyviai nuėjome kartu susikibę už rankų, kad ta persekiotoja pamatytų. Štai ir visa istorija. Šį kartą tikra.
- O kodėl ji paskui negalėjo išeiti?
- Na, persekiotoja galėjo laukti prie durų. Reikėjo ją įtikinti, kad mes tikrai pora.
- O jūs esate pora? Jūs ką nors kartu veikėte?
- Ne, Rapolai, mes tikrai nieko neveikėme, nes man merginos nepatinka.
“O iš kur man žinoti. Sutik, labai viskas keistai skamba”, - neatlyžau aš.
“Taip, keistai, tačiau arba manimi pasitiki arba ne”, - pasakė Gabrielė.
Ir ką aš galėjau daugiau padaryti? Nieko. Tik pasitikėti arba ne. Štai kodėl manau, kad visas merginas reikia tikrinti melo detektoriumi. Kas savaitę.
Pasimetęs Rapolas Rakalas (rakalas@yahoo.com)