Ar Šiluvoje bus paminklas žmogaus godumui? (nuotraukos)

Pasak arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, šiuo metu beveik visa erdvė tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios priklauso arkivyskupijai, išskyrus vieną sukiužusią sodybą, kurios šeimininkė amerikietė lietuvė Albina Mulhern, gyvenanti Bostone, nori gauti už ją pasakišką kainą, kurios sveikas protas neleidžia mokėti.

Šiluviškiai ganytojui siūlo išeitį: šį namą palikti aikštės viduryje kaip paminklą žmogaus godumui. Ar vienintelis toks paminklas pasaulyje iš tiesų bus Mergelės Marijos pasirodymo vietoje Šiluvoje, priklauso nuo amerikiečių lietuvių šeimos sąžinės ir padorumo.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sako, jog idėja sutvarkyti Šiluvą subrendo didžiojo jubiliejaus - 2000–ųjų metų nuo Kristaus gimimo išvakarėse. “Idėja Šiluvą sutvarkyti taip, kaip visos kitos Marijos šventovės pasaulyje, buvo kilusi dar prieš karą.

Tuo metu arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas jau buvo Šiluvos klebonui davęs nurodymą pradėti tvarkymo darbus: išpirkti reikiamus sklypus ir sutvarkyti tą erdvę tarp Apreiškimo koplyčios ir Bazilikos,- pasakojo ganytojas.- Bet karas šiuos planus sumaišė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši mintis irgi dar nebuvo tokia aktuali. Bet dabar kasmet Šiluvą aplanko vis daugiau žmonių, todėl ir pradėjome pertvarkymo darbus”.

Pasak Kauno arkivyskupo S. Tamkevičiaus, pradėdami Šiluvos pertvarkymo darbus, pirmiausia suplanavo ir pastatė Jono Pauliaus II dvasinį centrą, kuris buvo pašventintas 2003 m. “Paskui jau pradėjau rimtai planuoti erdvės tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios sutvarkymą, - dalijosi mintimis Kauno arkivyskupas metropolitas. - Pirmas žingsnis buvo iš tikrųjų tai, ką ir arkivyskupas J.Skvireckas buvo suplanavęs – išpirkti toje erdvėje esančius pastatus ir žemės sklypus.

Dėl to didelių sunkumų nebuvo: vieniems tiesiog už pastatus ir žemę sumokėjome, dar kitiems Šiluvoje nupirkome būstą ir jie galėjo persikelti. Liko tik viena neišsprendžiama problema – namas tos erdvės viduryje. Jį ir sklypą nepriklausomybės metais nupirko amerikiečiai lietuviai. Dabar jau keleri metai jie čia neatvažiuoja.

Bandžiau elektroniniu paštu su jais bendrauti, buvo nuvykęs kunigas į Bostoną. Bet šiuo metu jie net nenusiteikę derėtis. Iki Šiluvos 400 metų jubiliejaus planavome sutvarkyti šią sakralinę erdvę. Aišku, dėl šios problemos savo planų negalėsime įgyvendinti. Tas sukiužęs namas ir tvartas su įgriuvusiu stogu gražios tiesios aikštės viduryje butų tiesiog kaip šašas”, - sielojasi arkivyskupas S. Tamkevičius.

Šiandien Šiluvoje niekam ne paslaptis, kad Bostone gyvenančios Albinos Mulhern šeima už sukiužusį ir kiauru stogu medinį namą nori, kad Kauno arkivyskupija jai sumokėtų 300 tūkst. Lt arba Vilniuje nupirktų trijų kambarių butą.

Šiluvos miestelio bendruomenė buvo sukrėsta tokio amerikiečių lietuvių gobšumo. Jie siūlo savo ganytojui tą amerikiečių nuosavybę palikti viduryje aikštės kaip paminklą žmogaus godumui. “Pasaulis dar tokio paminklo neturi, - sakė šiluviškis Saulius Kazakauskas. - Be to, tegul visi žino, kad amerikiečiai lietuviai mums gera daro tik už didelius ar labai didelius pinigus”.

Arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius sako, jog gal ir bus priverstas taip padaryti. - Mes visi įsirašome į istoriją, - sakė dvasininkas. - Tik vieni darydami kažką pozityvaus, o kiti – dideliu gobšumu. Ką darysi, kiekvienas žmogus yra su savitu mąstymu, savo siekiais. Esam pasiruošę už tą namą sumokėti gerokai brangiau negu jis iš tikrųjų yra vertas, bet ne tiek, kiek jie nori.

Šiluviškė mokytoja pensininkė Joana Rašimaitė sako, jog ne kartą yra bendravusi su amerikiečių šeima iš Bostono. Toks dabartinis jų elgesys ją labai nustebino ir sukrėtė.

- Kai 2003 m. atsikėliau į Šiluvoje esančius mamos namus, senoji Albina Mulhern, kuriai jau buvo gerokai per 80 metų, su savo dukra Diana pas mane buvo ne kartą atėjusios, - prisiminė pensininkė. - Tuomet senoji Albina sakė: “Aš labai myliu Šiluvos Mariją. Ir dėl jos viską galiu paaukoti, viską atiduoti. Todėl čia ir namą nusipirkau, nes Šiluva - švenčiausia vieta Lietuvoje”.

Pasak J. Rašimaitės, ji vėliau ne kartą motiną ir dukrą mačiusi keliais einančias Apsireiškimo koplytėlėje apie Švč. Mergelę Mariją. Todėl ji tikėjusi amerikietės nuoširdžia meile Mergelei Marijai. Joana prisiminė, ir kaip amerikietės lietuvės remontavo tą namą.

Nors jo stogas buvo kiauras, bet remontą jos pradėjo ne nuo stogo, o... pirko brangius baldus ir brangius šviestuvus. Žodžiu, demonstravo didelį savo neūkiškumą. Bet paskui jos vėl išvažiavo į Ameriką ir jau keleri metai akių nerodo.

Man ir dabar ausyse skamba amerikietės žodžiai: myliu Mergelę Mariją, dėl Marijos galiu viską padaryti. O kai mūsų klebonas ir arkivyskupas pradėjo įgyvendinti šį prieškario laikų projektą, jie sužinojo, kad amerikietės už tą seną griuveną, kiauru stogu ir tokiais pačiais ūkiniais pastatais, piktžolynu, darančiu gėdą visai Šiluvai, užsiprašė 300 tūkst. Lt, tokia žinia mane tiesiog pribloškė. Kaip galima mylėti Švč. Mergelę Mariją ir jos sąskaita siekti pralobti? Juk tai - didžiausia šventvagystė.

Anot ganytojo, tokia gyvenimo realybė. “Tvarkant šią sakralią erdvę nuolat tenka susidurti su labai skirtingais požiūriais į šį darbą: vieni labai geranoriškai atsiliepia ir padeda. Štai rengiant Piligrimų taką nuo Koplyčios per šilą reikia, kad ten gyvenantys žmonės tam takui skirtų po gabaliuką savo žemės,- pasakoja arkivyskupas S. Tamkevičius. - Vieni jos davė tiesiog veltui, sakydami imkit kiek reikia. Juk daromi geri darbai, ne dėl vieno žmogaus ar verslo, bet viso pasaulio katalikams”.

Kauno arkivyskupo teigimu, jau parengtas Jono Pauliaus II Piligrimų kelio projektas. “Tame kelyje Šiluva, drąsiai galiu sakyti, - svarbiausias objektas, nes čia prieš 400 metų pasirodė Švč. Mergelė Marija. Ir tai pirmas toks oficialiai bažnyčios pripažintas Marijos pasirodymas. Lietuvai didelė garbė ir brangenybė. Todėl ir norisi, kad į šią vietą atvykę piligrimai pamatytų ir gražiai sutvarkytą šventovę ir visą aplinką – viešbutį, maitinimo įstaigą, tualetus. Todėl mūsų laukia dideli darbai”.