Kaip pranešė Lietuvos televizijos žinios, pataisos numato, kad Lietuvos
pilietybę galėtų gauti arba išlaikyti beveik visi lietuvių kilmės
emigrantai, jų palikuonys, turintys kitos šalies pilietybę.
„Tokio įstatymo laukia, tikisi tie gana gausūs lietuviai, gyvenantys
užsienio valstybėse, pirmiausia JAV, kurie nenori prarasti ryšio su Lietuva
dėlto, kad jie šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, kurie jaučiasi piliečiais,
nori dalyvauti politiniame gyvenime, nori neprarasti teisių į nuosavybę“, -
kalbėjo Seimo konservatorius Jurgis Razma.
Pasak premjero, socialdemokratų lyderio Gedimino Kirkilo, šias pataisas
valdantieji Seime pradės svarstyti rudenį.
„Jei teisininkai duos daugiau mažiau normalias išvadas - tai remsime“, -
sakė G.Kirkilas.
Jis užsiminė, kad šių pataisų palaikymas gali būti įtrauktas į susitarimą
dėl konservatorių paramos socialdemokratų vadovaujamai mažumos Vyriausybei.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.
KT pirmininkas Egidijus Kūrys ne kartą teigė, kad norint įteisinti
dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją, o ne atskirus įstatymus.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris
gali būti keičiamas tik referendumu, todėl yra abejojama, ar toks
referendumas būtų sėkmingas dėl mažo piliečių aktyvumo.
Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, į referendumą turi ateiti
ir pataisoms pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.
Užsienio lietuviai ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria, kad
būtų panaikinta dviguba pilietybė. 9 iš 10 lietuvių pasisako už Lietuvos
pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.