***
- Nuo 2000-ųjų metų pabaigos beveik metus vadovavote Teisingumo ministerijai. Ar kaip buvęs teisingumo ministras, vis dar domitės Teisingumo ministerijos veikla?
- Tikriausiai kiekvienam teisininkui aktualu ir įdomu, kas vyksta teisinėje sistemoje: kokie pakeitimai planuojami, kokios naujos reformos vykdomos. Noriu paminėti, jog šiuo metu, būdamas Europos Komisijos (EK) ekspertu, turiu unikalią progą ir didesnes galimybes vertinti Lietuvos pasiekimus iš šalies, kadangi kaip ekspertas analizuoju ne tik Lietuvos teisės aktus ir teisinę sistemą, bet ir kitų Europos valstybių reformas, teisės aktus ir įvairias EK iniciatyvas. Tai leidžia palyginti, kaip Lietuva atrodo bendrame kontekste. Tam tikrose srityse, galiu pasakyti atvirai, Lietuva atrodo nekaip.
- Ką manote apie dabartinę Teisingumo ministerijos veiklą ir jos vykdomus projektus?
- Iš šalies žiūrint, sunku atsispirti norui kritikuoti, nes tai daryti lengviau. Kadangi buvau šios institucijos viduje, žinau, kaip sunku gali būti įgyvendinti kokią nors reformą. Mes kaip vartotojai visada esame linkę valdžią kritikuoti. Kaip teisininkas, manau, kad šiuo metu ministerija ir ministras išgyvena sudėtingą laikotarpį, kadangi laukia nemažai pasikeitimų, daug susikaupusių darbų. Jiems reikia palinkėti stiprybės ir sėkmės.
- Esate advokatas, vienos didžiausių advokatų profesinių bendrijų partneris, kontoros seniūnas. Kokia teisės sritis ar sritys yra problematiška?
- Kadangi mano kaip advokato specializacija yra bendrovių, juridinių asmenų teisė, tai galėčiau pateikti pavyzdžių iš šios srities. Reikia pripažinti, kad valstybės tarpusavyje konkuruoja ne tik prekybos srityje, bet ir teisės srityje. Labai gera iliustracija – bendrovių steigimas. Pastaruoju metu be galo daug, gal net dešimtis tūkstančių bendrovių įsteigė vokiečiai Didžiojoje Britanijoje pagal vietos teisę.
Tokią galimybę mums suteikia ES teisės aktai. Tai rodo, kad Vokietijos bendrovių teisė nėra pakankamai konkurencinga lyginant su Didžiosios Britanijos teise. Tas pats ir kalbant apie Lietuvos teisę – jei mes norime pritraukti investicijas, tai turime siekti, kad mūsų šalies teisė būtų moderni ir, lygindami ją su kitomis ES narėmis, verslininkai norėtų ją pasirinkti.
Kaip, pavyzdžiui, Vokietijos verslininkai pasirinko Anglijos bendrovių teisę. Kaip kriterijų imant bendrovių steigimo kaštus, šiandien steigti bendrovę Anglijoje yra pigiau negu Lietuvoje. Matyt asmenys, formuojantys bendrovių politiką, turėtų tai įvertinti. Šiandien nemažai nuostatų Lietuvos bendrovių teisėje yra nepakankamai konkurencingos kitų valstybių atžvilgiu. Norint pakeisti šią situaciją, iš pradžių reikėtų atlikti išsamią analizę vadovaujantis teisėkūros principais ir metodais.
Kartais specialistai net negali pasakyti, kodėl vienos arba kitos teisės nuostatos yra sugalvotos, kam jos reikalingos; tam reikėtų nuolatinio teisės aktų įgyvendinimo stebėjimo. Beje, amerikiečiai yra pasakę, ką daryti, kad įstatymai nebūtų pažeidžiami – juos reikia panaikinti. Nepriimant šio pasakymo tiesmukai, manau, kad vienintelis kelias – liberalizuoti, supaprastinti bendrovių teisę ir siekti kuo modernesnio reglamentavimo.
- Kokią reikšmę jūsų darbe turi tarptautinis bendradarbiavimas? Ar jis jus tenkina?
- Aišku, kad ne. Pateiksiu pavyzdį iš savo specializacijos. Tam, kad, būdamas užsienietis, įsteigtumėte bendrovę Lietuvoje, reikalingas išrašas iš, pvz., Latvijos registro. Tai oficialus registras, o jo išduodami dokumentai yra padidintos įrodomosios galios. Tačiau nepaisant to, kad tokį išrašą panaudotumėt Lietuvoj, jį reikia patvirtinti pas notarą ir, jei nėra teisinio bendradarbiavimo civilinėse bylose sutarties, dar ir gauti apostilę. Ar įsivaizduojate, kiek tai užtrunka? Atrodo, esam ES nariai, bet, nepaisant to, turim vaikščioti pas biurokratus ir gaišti laiką.
Tokios kliūtys egzistuoja ir Lietuvoje, ir kitose Europos valstybėse. Taigi, bendradarbiavimas tikrai nėra pakankamas, egzistuoja daug biurokratinių kliūčių. Kitas dalykas, kurį tenka pastebėti pačiam ir užsienio klientai dažnai pamini – nepasitikėjimas Lietuvos institucijomis. Pavyzdžiui, jeigu sudaroma sutartis su užsienio bendrove, jos atstovai beveik visuomet kategoriškai prieštaraus, kad ginčas būtų sprendžiamas Lietuvos teismuose, ypač tais atvejais, kai kita šalis yra valstybinės institucijos. Tai, be abejonės, skaudžiai kerta visam Lietuvos įvaizdžiui. Alternatyva – arbitražas arba kitos valstybės teisė.
- Esate darbo grupės, patariančios Europos komisijai bendrovių modernizavimo ir valdymo srityje, ekspertas. Kuo užsiimate šioje grupėje?
- Tikriausiai visi girdėjo apie pastaraisiais metais kilusius skandalus, susijusius su JAV bendrove „Enron“, Italijos bendrove „Parmalat“, Skandinavijos “Ahold”. Pasimokiusi iš klaidų, Europos Komisija ėmėsi iniciatyvos modernizuojant bendroves. Tos iniciatyvos yra nuolatinės, ir EK klausia mūsų, kaip ekspertų, ką galima modernizuoti bendrovių teisėje, kaip galima supaprastinti reglamentavimą, kokios gali būti naujos EK iniciatyvos, kas trukdo verslui bendrovių teisės srityje, kaip bendrovės turėtų būti valdomos, ar gali EK inicijuoti tam tikrus pakeitimus ir pan.
Ši grupė dirba nuolat, jos nariai susitinka kartą per porą mėnesių. Grupės protokolai ir rekomendacijos yra skelbiami oficialiame Europos Komisijos puslapyje. Mes dažniausiai pasisakome dėl įvairių iniciatyvų, atkeliaujančių ir iš pačios EK, ir iš kitų institucijų, pavyzdžiui, Europos parlamento ar vyriausybių-narių. Tarp pastarųjų Europos komisijos teisės aktų tikrai galima rasti ne vieną modernizavimo pavyzdį, kurį rėmė mūsų ekspertų grupė. Tai ir akcininkų teisių suvienodinimo klausimai, ir diskusijos dėl buveinės perkėlimo, kiti dokumentai.