Tai rodo šios agentūros atliktas tyrimas apie rasizmą ir ksenofobiją ES
šalyse.
Tyrimo duomenimis, Lietuva priklauso šalių grupei, kuriose egzistuoja
teisinės galimybės skųstis dėl etninės diskriminacijos, tačiau paprastai
tokiose bylose taikomos sankcijos yra moralizuojančio ar rekomendacinio
pobūdžio, o nukentėjusiems kompensacijos neskiriamos.
Šiai grupei taip pat priskirtos Graikija, Italija, Kipras, Olandija,
Portugalija, Suomija bei Slovakija.
2006 metais Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo
20 skundų dėl rasinės bei etninės diskriminacijos bei 6 skundus dėl
religinių įsitikinimų, iš kurių 7 patvirtino.
Tyrime teigiama, jog nėra jokių įrodymų, kad, nepaisant 7 skundų
pasitvirtinimo, tais atvejais būtų pritaikytos kokios nors efektyvios bei
proporcingos sankcijos.
Mažas Lietuvoje registruojamų skundų kiekis sietinas su nepakankamu
gyventojų informuotumu, kad egzistuoja diskriminacijos problemomis
besidominčios institucijos, teigia tyrėjai.
Tyrime pabrėžiamas augantis Lietuvos gyventojų nepakantumas įvairių
mažumų atstovams, ypač romams, pabėgėliams, musulmonams bei čečėnų tautybės
žmonėms. 75 proc. apklaustų lietuvių nenorėtų gyventi šalia romų tautybės
žmonių, 58 proc. nebūtų patenkinti musulmonų kaimynyste, 45 proc. -
pabėgėlių.
Pasak tyrimo, romų izoliaciją ir nepatenkinamas jų gyvenimo sąlygas yra
išskyręs ir Jungtinių Tautų rasinės diskriminacijos naikinimo komitetas.
Tyrime prisimintas ir Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos
sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad 2006 metų anglų kalbos brandos
egzamino užduotyse viena užduotis buvo lengvesnė katalikybę išpažįstantiems
moksleiviams ir taip netiesiogiai diskriminuojant ne katalikus arba
netikinčius.
Tarnyba tuomet rekomendavo egzaminų rengėjams vengti egzaminų temų,
susietų su mokinių etnine, tautine ar konfesine tapatybe.