Inžinierius siekia ištiesinti, jo manymu, iškraipytą Lietuvos istoriją

Panevėžietis 59 metų Oskaras Leonas Paltanavičius rengiasi aukštyn kojomis apversti Lietuvos istoriją.

Vyriškis teigia, kad Šiauliai neteisėtai savinasi išskirtinio istorinio įvykio – Saulės mūšio vietos.

Atlikęs tam tikrus tyrinėjimus O.L.Paltanavičius mano išsiaiškinęs, kad Saulės mūšis įvyko 1236 metų rugsėjo 22 dieną Panevėžyje.

Prieš porą savaičių panevėžietis šią žinią registruotu laišku nusiuntė prezidentui Valdui Adamkui bei Vyriausybei, apie tai informavo šalies istorikus ir Kultūros ministeriją.

„Dėkojame už išsakytą nuomonę ir pasiūlymus“, – toks atsakymas O.L.Paltanavičiui atskriejo iš Vyriausybės kanceliarijos.

O.L.Paltanavičius yra įsitikinęs, kad archeologai, vertindami kelių šimtų metų senumo įvykius, privėlė klaidų ir neteisingai nustatė Saulės mūšio vietą.

Panevėžiečiui nė motais kruopštūs ilgamečiai įvairių sričių specialistų tyrinėjimai bei mokslinės išvados.

Jis aiškina, jog istoriniai įvykiai tirti buvo ne visais aspektais ir tik pasenusiais metodais.

Istorikai teigia, kad labiausiai pagrįsta hipotezė yra ta, jog Saulės mūšis – lemtingas mūsų protėvių susirėmimas su kalavijuočiais, kai šie buvo sutriuškinti ir spruko nuo lietuvių, įvyko netoli Šiaulių, Joniškio rajone, ties Jauniūnų kaimu.

Mūšio su kalavijuočiais vietą liudija archeologiniai radiniai: kalavijai, ietigaliai, šarvų bei skydų dalys, strėlių antgaliai, raitelių bei žirgų aprangos detalės.

Dėl Saulės mūšio vietos, regis, nė kiek neabejoja garsus lietuvių istorikas profesorius Alfredas Bumblauskas, modernios mokomosios bei pažintinės knygos „Senoji Lietuvos istorija 1009-1795 m.“ autorius.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos seimai Saulės mūšio dieną, rugsėjo 22-ąją, paskelbė Baltų vienybės diena. Saulės mūšio laukas Jauniūnų kaime įrašytas į istorijos paminklų sąrašą.

Tačiau panevėžietis O.L.Paltanavičius mano drąsiai galintis užginčyti istorikų profesionalų hipotezes ir gina originalią savą senosios istorijos versiją.

„Saulės mūšis įvyko ne prie Šiaulių, o čia, Panevėžyje, dabartinėje Elektros gatvėje, kur pagoniškaisiais laikais buvo alkakalnis. O svarbiausia žinia, ką reikėtų garsinti, kad ne kas kitas, o būtent lietuviai išrado sprogmenis“, – tėškė dar vieną netikėtą atradimą diplomuotas statybos bei mechanikos inžinierius O.L.Paltanavičius.

Pagal O.L.Paltanavičiaus versiją, Livonijos ordinui užrašytose (dabartiniu metu Latvijos teritorija aplink Bauskę) žemėse įsitvirtinę kalavijuočiai, suplanavę žygį į Lietuvos žemes, galėjo rinktis tik upės kelius.

Anuomečiame žemėlapyje matyti, kad nuo Bauskės Šiaulių link pavingiuota tik plonytė, su pertrūkiais upės vagos linija, o nuo Bauskės Panevėžio link anuomet sruvo vandeningas, laivybai tikęs Lėvuo.

Pasak O.L.Paltanavičiaus, kryžiuočiai Lėveniu atplaukė iki Piniavos, o jau nuo čia sausumos keliu atžygiavo iki Nevėžio vingio, teritorijos, kur vėliau išaugo Panevėžys.

Kryžiuočiai sustojo šiauriniame Nevėžio krante. Juos sustabdė ir išgąsdino tai, ką lietuviai darė kitoje upės pusėje, ten stūksojusiame alkakalnyje.

O.L.Paltanavičius Livonijos kronikose aptiko eilutes, kur sakoma, kad „... jų Dievas Perkūnas spjaudė į mus perkūnija ir žaibais“.

Pasak panevėžiečio, tai pats tikriausias liudijimas, kad lietuviai prieš kalavijuočius panaudojo artilerijos užuomazgas.

Panevėžietis įsitikinęs, jog ne kas kitas, o mūsų protėviai yra tikrieji šaunamųjų ginklų išradėjai. Savo išradimais beveik prieš 800 metų jie išgąsdino kryžiuočius, juos sumušė bei privertė bėgti.

Kaipgi lietuviai, Panevėžio vietovių gyventojai, gamino sprogmenis?

Viena iš sudedamųjų sprogmenų dalių yra salietra. Jos lietuviai mokėjo pasigaminti jau prieš kelis šimtmečius iš paukščių mėšlo.

„Net ir dabar kaimo bobutės žino, kad užpylus paukščių mėšlą vandeniu, palaikius ir nupylus gaunamas salietra prisodrintas tirpalas. Vietoje oksidatoriaus tinka bet kas, kad ir degutas“, – primityviausios bombos gamybos principą aiškino O.L.Paltanavičius.

Anot O.L.Paltanavičiaus, tokias bombas lietuviai naudodavo apeigoms. Sprogstamasis mišinys būdavo supilamas į odinius maišelius, šie dedami į alkakalnio viršūnėje iškastą duobę, duobė apkraunama žagarais, malkomis ir padegama. Sprogmenys užkaista iš lėto ir, atėjus laikui, į dangų ima šaudyti tikri fejerverkai.

Panevėžiečio įsitikinimu, būtent tokią ugnį į kitame Nevėžio krante pasirodžiusius kalavijuočius ir paleido lietuviai.

Išstudijavęs įvairius rašytinius šaltinius ir tik sustiprinęs įsitikinimą, jog lietuviai – sprogmenų išradėjai, O.L.Paltanavičius nusiuntė geologams prašymą jo istorinių įvykių aiškinimo versiją patikrinti gravimetriniu būdu.

„Užtektų atidžiai patyrinėti bent vieną piliakalnį, kuriame vykdavo apeigos ar buvo mūšiai. Jei lietuviai iš tiesų jau žiloje senovėje naudojo spogmenis, tai paliudytų grunto tankis, vaizdžiai sakant, smulkių akmenukų išsidėstymas.

Sprogimo epicentre akmenukai būtų ženkliai išretėję, o už tam tikro atstumo tam tikru spinduliu smarkiai sutankėję. Šiuo metodu dar niekas istorijos netyrinėjo“, – aiškino O.L.Paltanavičius.

Vieną pavakarę sukame į privačių namų kvartalą Rožyne, kur gyvena perversmą Lietuvos istorijoje pasiryžęs padaryti O.L.Paltanavičius.

Ramioje Aguonų gatvėje rikiuojasi tvarkingi, išpuoselėtais kiemais namai, už dažno jų plyti didoki daržai.

Įėjimas į O.L.Paltanavičiaus valdą siauras. Už geležinių vartų driekiasi vos mašinos pločio vešlios žolės tunelis, dalis šio tako užversta saulės nublukintų malkų krūva, už jos ant aukštų karčių raitosi vešlios šparaginės pupelės.

Tako gale kiemas praplatėja, ten stovi aptriušęs, matyti, kad prieš kelis dešimtmečius statytas garažas. Ant garažo durų geltonais aliejiniais dažais išpieštas namo numeris. Gretimos nedidukės durys priestate – įėjimas į O.L.Paltanavičiaus būstą.

Prieš pasikviesdamas mus į svečius O.L.Paltanavičius įspėjo, jog jis gyvena šiek tiek egzotiškai – be elektros. Manėme, kad vyriškis juokauja, netikėjome, kad turtingų panevėžiečių gyvenamajame rajone gali būti tokių užkampių.

Šeimininką randame sėdintį ant geležinės lovos. Mažas kambariukas primena poilsiautojams Palangoje nuomojamą palėpę.

Pasieniuose stovi po geležinę lovą, prie lango, įspraustas žemas stalelis, kurio didžiąją dalį užima sena rašomoji mašinėlė, palei kitą sieną stovi visokių dokumentų prigrūstas bufetukas.

Atsilaupiusias kambario sienas slepia gobeleno gabalas ir didžiulis raudonas plakatas. Grindų dažai išsitrynę, per ryškiai mėlyną ir tradicinę rudą spalvas šviečiasi natūraliai papilkėjusio medžio lentos.

Už šio kambarėlio yra siaura virtuvė su senoviška krosnimi. Čia įsprausta virtuvinė spintelė, dujinė viryklė, ant sienos kabo siauros lentynos, pristatytos įvairių indų.

Šalia krosnies, ant kėdės, stovi didelis alavinis dubuo, kuriame O.L.Paltanavičius prausiasi.

Trys žibalinės lempos ant lentynos – ne būsto dekoras. Vyriškis jomis pasišviečia sutemus.

O.L.Paltanavičius sako, kad be elektros gyvena jau 6 metai. Tiek laiko neturi nei televizoriaus, nei radijo, nei jokių kitokių buities prietaisų.

Mūrinis garažo pastatas, kuris kelinti metai yra O.L.Paltanavičiaus būstas, ir tvora atitvertas gyvenamasis namas priešais, arčiau gatvės, seniau priklausė jo tėvams.

Po jų mirties O.L.Paltanavičius su seserimi pasidalijo turtą. Sesuo pasiėmė namą, o brolis garažą ir už jo plytintį nemažą sklypą.

Sesuo namą pardavė, nuo tada O.L.Paltanavičius ir nebeturi elektros, nes naujieji gyventojai nukirpo laidus.

Iki persikraustant į paveldėtą garažą O.L.Paltanavičius su žmona ir dviem sūnumis gyveno Tulpių gatvėje.

Šiuo metu vyriškis sako esąs viengungis, nors oficialiai ir neišsiskyręs. Su žmona kartu nebegyvena keleri metai. Prisipažįsta nebuvęs idealus vyras, sugebantis pasirūpinti buitimi ir šeimos išlaikymu.

„Būdavo, guliu po porą savaičių lovoje nieko neveikdamas. Mąstau arba skaitau, o žmona pyksta, tinginiu vadina“, – pasakoja pašnekovas.

Sovietmečiu O.L.Paltanavičius dirbo autokompresorių gamykloje inžinieriumi, vėliau darbavosi rajono vykdomajame komitete, galiausiai – projektavimo institute.

Pirmaisiais Sąjūdžio metais O.L.Paltanavičius neteko darbo dėl mistinių dalykų. Sako, kartą susapnavęs keistą sapną: tarsi eina Elektros gatve ir mato debesį, iš kurio sklinda balsas, sakantis: „Jam Dievas parašė šitą dainą“.

Tą pačią dieną iš tiesų eidamas Elektros gatve pamatė mitingą. Tai buvo pirmasis Sąjūdžio aktyvistų viešas, tačiau nelegalus susibūrimas Panevėžyje. O.L.Paltanavičius stabtelėjo paklausyti kalbų, įsijautė ir pats nepajuto, kaip irgi išrėžė kalbą.

Kitą dieną buvo iškviestas pas darbavietės vadovą, smarkiai sugėdintas, išbartas ir atleistas iš darbo.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais O.L.Paltanavičius įsteigė privačią projektavimo darbų įmonę.

„Mes bankrutavome, nes nebuvo užsakymų“, – labai nenoriai apie anuometinę veiklą užsimena O.L.Paltanavičius.

Palikęs žmoną ir du sūnus, įsitaisęs garaže O.L.Paltanavičius tapo nuo nieko nepriklausomas, galėjo ištisas dienas gulėti apsivertęs knygomis bei popieriais. Tokių gulinėjimų metu panevėžietis ir ėmė mąstyti apie istorines tautos šaknis.

Pasirausęs gausybėje atšviestų lapų O.L.Paltanavičius ištraukia atšviestą ir išdidintą senosios Lietuvos žemėlapį. Jame spalvotais pieštukais panevėžietis pažymėjęs kalavijuočių bei lietuvių mūšio vietą pagal savąją versiją.

Žemėlapio lapų atšviesta ir daugiau. Viename jų, šalia protėvių žemių kontūrų, O.L.Paltanavičius suklijavęs 13-os posmų dainą. Ją sukūrė pats.

Būsimos dainos žodžiai O.L.Paltanavičiaus galvoje sukosi beveik ketverius metus. Juos atspausdinti vyriškis ryžosi šių metų kovo mėnesį.

Be savamoksliškų šalies istorijos tyrinėjimų ir savų versijų kūrimų apie kelių šimtmečių senumo įvykius, panevėžietis dar užsiima ir techniniais išradimais.

Neseniai O.L.Paltanavičius antrai pagal dydį pasaulyje pramoninei korporacijai „Ford Motor Company“, gaminančiai lengvuosius bei krovininius automobilius, išsiuntė savo išradimą – elipsinį variklį.

Šio techninio išradimo esmė ta, kad variklio darbo ciklas neturi rimties taško.

Kol kas į amerikiečių „Ford“ kompaniją iškeliavo tik elipsinio variklio schemos ir autoriaus panevėžiečio O.L.Paltanavičiaus nuotrauka.

Detalių išradimo brėžinių jis kol kas nedarė. Anot O.L.Paltanavičiaus, tam reikia lėšų ir laiko, ko jis šiuo metu visiškai neturi.