Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto
direktoriaus Raimundo Lopatos vertinimu, tokie veiksmai prieštarautų pačios
Baltarusijos konstitucijai, 1968 metų Branduolinio ginklo neplatinimo
sutarčiai, kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, tarp jų ir 1992 metų
Lisabonos protokolui prie Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties
(START).
„Todėl tokio pobūdžio kalbos yra artimos haliucinacijoms“, - BNS
antradienį sakė R.Lopata.
Politologas komentavo Rusijos ambasadoriaus Minske Aleksandro Surikovo
pareiškimą, kad Baltarusijoje gali būti dislokuoti nauji rusų kariniai
objektai, - kaip atsakas į JAV priešraketinės gynybos elementų dislokavimą
Europoje.
„Turiu galvoje objektus, susijusius su branduoliniu ginklu“, -
žurnalistams pirmadienį sakė rusų diplomatas.
NATO narė Lietuva turi su Baltarusija daugiau nei 650 kilometrų sieną,
kuri drauge yra ir išorinė ES siena.