Daugiabučiams atnaujinti reikia ir sutarimo, ir žmonių kantrybės

Šią vasarą Smėlynės 51-ojo namo gyventojai sulaukia daugiau svečių nei įprasta. Smalsuolius domina renovuojamas daugiabutis. Abejojantys būsto atnaujinimo programos naudingumu gyventojai nori savo akimis pamatyti, kas ir kaip daroma.

Namo pirmininkas Algirdas Juodokas pasakojo, kad jam nereikėjo ilgai ir nuobodžiai įtikinėti kaimynų dėl būsto renovavimo – tam padėjo geri gyventojų santykiai ir tarpusavio supratingumas.

„Mūsų daugiabučiui jau 40 metų, tačiau namo bendruomenė mažai keitėsi, visi vieni kitus pažįsta daugelį metų. Aš pats čia gyvenu nuo mažų dienų, sutariu su gyventojais ir esu dėkingas už jų pasitikėjimą. Tad bendrija praktiškai vienbalsiai nutarė atnaujinti daugiabutį“, – sakė bendrijos pirmininkas.

Smėlynės 51-ojo namo atnaujinimo darbus atlieka dvi statybininkų brigados iš Slovakijos. Nors daugiabučio gyventojai su jais praktiškai negali susišnekėti, tačiau lieka patenkinti darbo tempu ir kokybe.

Gyventojai negaili komplimentų darbštiems svetimšaliams. Anot panevėžiečių, atvykėliai dirba kruopščiai ir atsakingai – pasikeisdami nuo aušros iki sutemų.

„Skirtingai nuo lietuvių statybininkų, nematėme slovakų geriančių. Tad nors darbų pabaiga numatyta lapkričio pabaigai, tikimės, ateis bent mėnesiu anksčiau“, – džiaugėsi viena namo gyventoja.

A.Juodokui idėja renovuoti daugiabutį kilo praėjusią žiemą. Iš pradžių norėta pakeisti tik nusidėvėjusias laiptinių duris. Nespėjus nė pradėti darbų, vasarį Vyriausybė padidino finansavimą būsto renovacijos programai, tad pasitarusi namo bendrija nusprendė kompleksiškai atnaujinti būstą.

Šiuo metu Smėlynės 51-ajame šiltinamos sienos, iš dalies keičiami langai ir stiklinami balkonai, tvarkomos laiptinės, įrengiamos telefonspynės.

Dar reikia sutvarkyti šiluminį punktą. Stogas buvo remontuotas prieš penkmetį, tačiau neapšiltintas, tad ateityje namo laukia dar vienas renovacijos etapas.

Apskaičiuota, kad vidutinio daugiabučio namo bendrijai gavus pusę reikiamų lėšų iš valstybės, visapusiškas vidutinio dydžio daugiabučio remontas, pasiėmus kreditą iš banko 10-iai metų, vienam butui per mėnesį kainuotų iki 100 litų.

Tačiau dauguma Smėlynės 51-ojo namo gyventojų nesvarstė tokio atsiskaitymo varianto. Nusprendę, kad per dešimtmetį užaugs nemažos palūkanos, didžioji dalis, apie 80 proc. butų savininkų, renovacijos išlaidas padengė iškart.

Papildomų lėšų gyventojai gavo prieš pusmetį, kai buvo išmokėtos kompensacijos už nuvertėjusius rublinius indėlius. Nors bankai viliojo žmones atgautus pinigus saugiai palikti banke, nemažai nusprendė juos investuoti į renovacijos programą.

Be to, A.Juodokas tikisi gauti paramą ir iš Panevėžio savivaldybės, kuri įsipareigoja padengti 20 proc. likusios pusės renovavimo darbams skirtų išlaidų. Parama skiriama daugiabučių namų fasadų, balkonų (lodžijų) rekonstrukcijos darbams, liftų kapitaliniam remontui ar keitimui. Šiemet miesto savivaldybė renovavimo programai skirs 200 tūkst. litų.

Nors didesnis valstybės finansavimas seniems daugiabučiams modernizuoti paskatino gyventojus aktyviau renovuoti būstą, vis dar vardijami šio projekto trūkumai.

A.Juodokas jau patyrė, kad bene daugiausia problemų kyla norint įstiklinti balkonus.

Siekiant pradėti namo renovaciją, reikia daugiau nei pusės namo bendrijos narių sutikimo. Tačiau ši taisyklė negalioja vienam iš daugiabučių atnaujinimo etapų – balkonų stiklinimui.

„Panevėžyje nerasite nė vieno daugiabučio, kuriame būtų įstiklinti balkonai. Tam būtinas visų namo gyventojų sutikimas, tačiau dažniausiai vienam to reikia, kitas aiškina, esą jam trūks bute oro, jei balkonas bus įstiklintas. Todėl neįmanoma sukurti vientiso namo fasado vaizdo“, – aiškino A.Juodokas.

Jo vadovaujamoje bendrijoje taip pat neišvengta šios problemos – čia iš 119 butų šeštadalis nepanoro „užsitverti nuo gryno oro“.

Kitas programos minusas – ilgas kelias nuo namo atnaujinimo projekto iki statybų darbų pradžios.

A.Juodokas prisiminė, kad visi reikiami dokumentai buvo sutvarkyti dar kovo pabaigoje, pagal numatytą grafiką renovacija turėjo prasidėti gegužę, tačiau statybininkų sulaukta dar po poros mėnesių. To priežastis – užsitęsusios darbų rangovo paieškos.

Dėl sugaišto laiko namo pirmininkui teko pakoreguoti renovacijos biudžetą, nes šiais metais statybinių medžiagų kainos kyla neįtikėtinu greičiu. Tad bendrijoms, vis dar dvejojančioms, ar imtis renovacijos, patariama suskubti, nes augantys statybų kaštai didina ir išlaidas namų modernizavimui, ir gyventojų delsimas kerta per kišenę.

Tai, jog mūsų mieste nėra pakankamai statybos bendrovių, galinčių užsiimti renovacijos darbais, patvirtino ir daugiabučių atnaujinimo programos kuratorė, „Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ (BUPA) Panevėžio skyriaus konsultantė Daiva Gailiūnienė.

„Panevėžyje statybos rangovų nedaug, vos 3-4. Šios įmonės pasidalija daugumą projektų ir šiuo metu yra užsiėmusios iki metų pabaigos. Bendrijos, sumaniusios atnaujinti savo daugiabutį, darbų pradžios gali tikėtis tik kitąmet. Tad darbo jėgos trūkumas stabdo ir renovacijos procesą“, – kalbėjo D.Gailiūnienė.

Senų daugiabučių atnaujinimo nauda neabejoja ir nekilnojamojo turto ekspertai.

„Gyventojams tikrai verta renovuoti būstą. Atnaujintas namas ekonomiškesnis, jame jaukiau gyventi. Reikia įvertinti ir tai, jog yra daug daugiabučių, stovinčių gerose vietose, o naujus namus galima statyti tik miesto pakraštyje, nes centre nebėra kur“, – pabrėžė nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Panevėžio skyriaus turto vertintojas Romualdas Paulauskas.

Jo teigimu, buto renovuotame name kaina kyla mažiausiai 20 tūkst. litų. Atsižvelgiant į namo vietą ir buto dydį, atnaujintas nekilnojamasis turtas gali pabrangti ir iki 75 tūkst. litų.

„Mieste yra minimali būsto pasiūla. Panevėžiečiai dažniausiai klausia, ar apskritai turime pasiūlyti bet kokį butą, o tik paskui domisi, ar jis renovuotas. Tačiau savaime suprantama, kad jei klientas turi galimybę rinktis iš šalia stovinčių, bet skirtingos būklės namų, jis gyvenamąją vietą renkasi atnaujintame bute“, – apie būsto rinkos subtilybes mieste pasakojo R.Paulauskas.

Panevėžyje yra 838 daugiabučiai namai, iš jų daugiau kaip 80 proc. pastatyta praėjusio amžiaus paskutiniais dešimtmečiais.

BUPA duomenimis, liepos pabaigoje Panevėžio regione vertinimui buvo pateikti 118 senų daugiabučių modernizavimo projektai. Tai yra didžiausias skaičius visoje Lietuvoje. Antroje vietoje esančiame Vilniaus regione užregistruoti 98 projektai.

Senų daugiabučių modernizacija aktyviausiai vyksta Panevėžyje. Gyventojus paskatino atnaujinti būstą Vyriausybės pažadai padengti pusę renovavimo išlaidų.

Šalyje renovavimo programą numatoma įgyvendinti iki 2020 metų. Per tą laiką tikimasi atnaujinti apie 70 proc. senos statybos daugiabučių. Iki 2010 metų šiai programai iš valstybės biudžeto numatoma skirti apie 80 mln. litų, tačiau padidėjus poreikiui suma gali didėti. Panevėžyje šią programą ketinama baigti gerokai anksčiau – iki 2013 metų.