„Liberalų ir centro sąjunga yra už tai, kad pilietybės klausimai būtų
sprendžiami taip, kaip to reikalauja pagrindinis šalies įstatymas ir
nepritars tam, kad šie klausimai būtų sprendžiami partiniais susitarimais“,
- rašoma trečiadienį paskelbtame LiCS pareiškime.
Jame partijos pirmininkas Artūras Zuokas reiškia nuostabą, kad „solidžių
politinių partijų lyderiai perėmė populistų retoriką, mėgina griauti
pasitikėjimą Konstituciniu Teismu ir demonstruoja atvirą nepasitikėjimą
Lietuvos rinkėjais“.
Liberalų ir centro sąjunga siūlo ruoštis referendumui, šiam tikslui
suvienyti partijų pastangas ir pradėti viešą diskusiją, kodėl Lietuvai ir
jos piliečiams reikia Konstitucijos pataisos, siekti, kad diskusijose ir
referendumo rengime aktyviai dalyvautų ir tautiečiai užsienyje.
Nebijoti referendumo dėl dvigubos pilietybės trečiadienį paragino ir
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.
„Manau, kad čia bijoti nėra ko, žmonių nuomonės šiuo klausimus žinomos,
absoliuti dauguma - už dvigubą pilietybę“, - Žinių radijui trečiadienį sakė
V.Muntianas.
Socialdemokratai savaitės pradžioje žadėjo paremti konservatorių
parengtas pataisas dėl dvigubos pilietybės, jei joms neprieštaraus
teisininkai. Opoziciniai socialliberalai tokį problemos sprendimo būdą
pavadino antikonstituciniu.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.
KT pirmininkas Egidijus Kūris ne kartą teigė, kad norint įteisinti
dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją, o ne atskirus įstatymus.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris
gali būti keičiamas tik referendumu, todėl yra abejojama, ar toks
referendumas būtų sėkmingas dėl mažo piliečių aktyvumo.
Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, į referendumą turi ateiti
ir pataisoms pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės
išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.