Tai Studentų atstovybių sąjungos ir Studentų sąjungos
atstovai trečiadienį išdėstė susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi.
„Ministerija nėra įgali įvykdyti reformą, dėl to ir kilo idėja, kad
turėtų atsirasti žmogus, kuris prisiimtų atsakomybę už reformos
įgyvendinimą“, - po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė LSAS
prezidentė Indrė Vareikytė.
„Mes labai džiaugiamės, kad prezidentas pritarė mūsų idėjoms surasti
atsakingą žmogų, sudaryti ekspertų darbo grupę, kviestis ekspertus iš
užsienio, iš tų šalių, kuriose vyko reforma“, - dėstė LSS vadovas Jonas
Okunis, pažymėjęs, kad ŠMM sėkme įgyvendinant reformą studentai suabejojo
dėl jau daugelį metų vykstančios „imitacinės politikos aukštajame moksle“.
Studentų atstovai taip pat kritikavo ŠMM dėl esą nemotyvuotų pareiškimų
apie reformos metu galimą studijų įmokos pakėlimą iki 5 tūkst. per metus.
„Mes klausiame ministerijos, kaip apskaičiuota įmoka nuo 2 iki 5 tūkst.,
bet atsakymo, paremto skaičiais, mes dar nesame gavę. Įmoka, kuri šiuo metu
tikrai nėra paremta ekonomine Lietuvos situacija, būtų per skaudus smūgis
studentų bendruomenei“, - sakė I.Vareikytė, prašiusi per susitikimą ne tik
mažinti įmoką, bet ir garantuoti surinktų lėšų efektyvų panaudojimą.
Studentai taip pat teigė pamantys, kad studijų trukmės trumpinimas, apie
kurį šią savaitę viešai užsiminė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius
Giedrius Vilniūnas, būtų ydingas reformos žingsnis.
„Tikrai tai būtų didžiausia klaida - studijų trumpinimas. Universitetinės
studijos pirmiausia turi suteikti platųjį universitetinį išsilavinimą.
Sutrumpinus studijas aš tikrai nesuprasiu, kuo skirsis kolegijinis
išsilavinimas nuo universitetinio“, - abejojo J.Okunis.
Susitarimas dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų Seime atstovaujamų
partijų buvo pasirašytas birželį.
Dokumentas patvirtintas 6 valdžios ir opozicijos politinių jėgų atstovų
parašais: socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų
sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos.
Minėto dokumento nepasirašė Naujosios sąjungos (socialliberalų), Darbo
partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai)
parlamentinės frakcijos.
Susitarimas numato, kad už studijas turės mokėti visi studentai, tačiau
nuo įmokos arba paskolos grąžinimo bus atleidžiami gerai besimokantys
valstybinių aukštųjų mokyklų studentai.
Aukštosios mokyklos pačios nustatys studentų skaičių ir tikslų studijų
įmokos dydį, tačiau įmokos intervalą nustatys valstybė. Švietimo ir mokslo
ministerijos skaičiavimais, studijų kaina gali svyruoti nuo 2 iki 5 tūkst.
litų už semestrą.
Anot pasirašyto dokumento, studijų socialiniam prieinamumui užtikrinti
bus sukurta efektyvi paskolų sistema, dengianti studijų įmoką ir iš dalies
kitas studijų išlaidas. Paskola bus be palūkanų, ji turėtų būti grąžinama
studijas baigusio asmens pajamoms pasiekus nustatytą lygį.