Populiariausia paslauga, dėl kurios šią vasarą buvo kreipiamasi į agroserviso įmones ar brangios technikos turinčius kaimynus, – šienainio vyniojimas į ritinius. Skirtinguose šalies rajonuose vieno ritinio paruošimo kaina svyravo nuo 32 Lt iki 38 Lt.
Smulkieji, savos brangios technikos neturintys ūkininkai teigia, kad stambiuosius žemvaldžius prisiprašyti suarti lauką ar nukulti derlių tampa vis sunkiau. Mat pastarųjų tikslas – mažus plotus dirbančius kaimynus visiškai „nustumti nuo žemės“.
Todėl dažniausiai smulkieji ūkininkai naudojasi valdančiųjų vidutinio dydžio ūkių paslaugomis. Šie, turėdami nuosavos technikos, spėja apdirbti ir savus, ir kaimynų laukus. O kadangi ima atlygį grynaisiais nemokėdami mokesčių, jų teikiamos paslaugos kainuoja pigiausiai.
Pavyzdžiui, Kauno r. „nelegalus“ arimas šį sezoną kainuoja 120 Lt/ha, kultivavimas – 80 Lt/ha, sėja – 60 Lt/ha, kūlimas – 200Lt/ha, į plėvelę suvynioto šienainio ritinys – 40 Lt. Šios kainos šiek tiek svyruoja atsižvelgiant į derliaus kiekį, dirvožemio savybes ir kt.
„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Biržų r. agroserviso TŪB „Žemdara“ vadovas Algis Ruplėnas šienainio vyniojimo į ritinius populiarumu Lietuvoje neabejoja. „Žaginių laukuose pastaraisiais metais jau praktiškai niekur nepamatysi“, – kalba jis.
Nors šį sezoną gerokai pabrango degalai, atsarginės technikos dalys, darbo jėga, teikiamų paslaugų įkainių bendrovė nedidino. Pasak jo, vieno šienainio ritinio suvyniojimas per šienapjūtę šiemet kainavo 32 Lt (be PVM). Tuo tarpu kitų paslaugų poreikis mažėja – stambūs Biržų r. ūkininkai aktyviai naudojasi ES parama ir praktiškai visi turi nuosavos technikos.
„Pagrindinis mūsų pajamų šaltinis – krovinių pervežimas. Vien iš ritinių gamybos tikrai neužsidirbtume. Kyla minčių šios veiklos visiškai atsisakyti. Prieš penkerius metus mes presą turėjome vieninteliai. Dabar jų rajone apie dvi dešimtys“, – dėsto „Žemdaros“ vadovas. O ką presuoti yra vis mažiau. Mat smulkiesiems ūkininkams darosi vis sunkiau įperkamos ir trąšos. O netręštuose laukuose žolė auga menka.
Algis Trinkūnas, Utenos r. veikiančio agroserviso „Agrenta“ savininkas, pasakoja, kad šienainio ritinių gamybos kainos ši įmonė nedidino. Ji stabili jau penkeri metai – 35 Lt su PVM.
Pašnekovo pastebėjimu, Utenos r. nemažai smulkesnių ūkininkų pasinaudojo KPP priemone „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio veiklos“ ir neūkininkauja, o stambieji technikos turi patys. Rajonas kasmet pasipildo 3–4 naujais presais. „Ankstesniais metais 3 mėnesius dirbdavome be pertraukos, sukdami ratą aplink visą rajoną. Dabar ši paslauga mums – kaip šuniui penkta koja. Turėti brigadą vien šiam darbui būtų tik nuostolis.
Mes užsiimame krovinių gabenimu Lietuvoje ir į Švediją. Be to, prekiaujame naudota žemės ūkio technika. Tad jeigu nėra užsakymo presuoti, žmogus dirba dirbtuvėse. Yra užsakymas – išvažiuoja į laukus“, – pasakoja A. Trinkūnas.
Vienas pirmųjų šalyje, 1999 m. ritinių gamybos presą įsigijęs ir agroserviso įmonę įsteigęs Šakių r. ūkininkas Sigitas Stanaitis šiandien sako, kad „yra laikas pradėti, yra laikas, kai reikia baigti“. Pasak jo, darbo užtenka ir savame 1000 ha ūkyje. Šiemet paslaugas dar teikęs S. Stanaitis teigia, kad ritinio su suvežimu kaina buvo apie 38 Lt.
Kelmės r. veikiančio agroserviso kooperatyvo „Kuršių kraštas“ direktorius Vytautas Šimkūnas pasakoja, kad brangstant energetiniams resursams šiemet teikiamų paslaugų įkainius teko padidinti.
„Mes ypatingą dėmesį kreipiame į degalų kokybę, kadangi mūsų technika brangi ir reikalaujanti ypatingos priežiūros. Todėl palyginti su praėjusiais metais, kainos pakilo iki 10 proc. Tikėjausi, kad užsakymų dėl to sumažės, bet šiemet jų stebėtinai daug.
Netgi nespėjam visų įvykdyti“, – pasakoja V. Šimkūnas. Jo teigimu, rajono ūkininkai pigesnės žemės ūkio technikos turi patys, tačiau cukrinių runkelių nuėmimo kombainų turėti neapsimoka, nes šios technikos kainos milžiniškos, o apkrova – tik sezoninė. „Tam, kad ši technika atsipirktų, ūkininkams naudinga dalyvauti kooperatinėje veikloje“, – neabejoja „Kuršių krašto“ direktorius. Šis kooperatyvas dirba jau 14 metų ir šiuo metu vienija per 160 narių – Kelmės bei Radviliškio rajonų ūkininkų.
Nariai už užsakytą paslaugą „Kuršių kraštui“ susimoka. Jei lieka laisvo laiko, paslaugos teikiamos ir ne kooperatyvo nariams. Saviškiams taikomas 5 proc. PVM, ne saviškiams – 18 proc. PVM. Kadangi nariai moka pajų ir metinį įnašą, jiems paslaugos atpinga dar 5–7 proc.
Arimo kaina be PVM su „Kuršių krašto“ technika šiemet kainavo 110 Lt/1 val., kultivavimas – 100 Lt /1 val., sėjimas – 90 Lt/1 val., kūlimas be šiaudų smulkinimo – 250 Lt/1 val., kūlimas su šiaudų smulkinimu – 310 Lt/1 val. V. Šimkūno aiškinimu, atsiskaityti už valandinį darbą racionaliausia. Esant gausiam derliui, tenka mokėti brangiau, tačiau jei derlius mažas, užsakovas išlošia.
„Kuršių krašto“ direktorius kalba, kad kooperatyvas atsisakyti savo veiklos tikrai neplanuoja, čia nesiskundžiama ir mechanizatorių stoka.
„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Raseinių r., Plikių k. turintis sertifikuotą, ES reikalavimus atitinkantį pieno ūkį ir valdantis per 200 ha Česlovas Labutis tvirtina, kad žemės ūkio technikos paslaugų teikimas – ne ūkininko verslas. Suprantama, pasukti šienainio ritinius į plėvelę kaimynams jis neatsisako. Raseiniškiai atsiskaito arba „barteriniais mainais“, arba moka
35 Lt už ritinį.
Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas kūlimo paslaugas moderniais „Claas“ kombainais teikia už 250 Lt/ha. Pasak jo, šiemet užsakovų mažiau, nes šalies žemdirbiai baigia „apsiginkluoti“ technika.