Šiandien matome, kad iš to didelio debesies lietaus buvo tik šiek tiek, bet, mums naudingo. Vidurio Europa išnaudojo savo galimybę tapti Vakarais, o visa kita nedaug pasikeitė. Pastarųjų savaičių nutarimai, susitarimai ir sandėriai rodo, kad F.Fukuyamos žadėta istorijos pabaiga nukeliama neribotam laikui.
Turiu galvoje tai, kad Rusija atnaujino strateginių bombonešių skrydžius, surengė bendras karines pratybas su Kinija ir pabandė pagąsdinti pasaulį naujos karinio bloko sudarymo galimybe.
Pagal prieš dvidešimt metų parašytą scenarijų nieko tokio neturėjo būti, ir nemažas būrys tikinčiųjų gerąja Rusija vis dar iš nuostabos trina akis – kaipgi taip? Strateginių bombonešių skrydžiai šalia NATO ir kitų “priešiškų struktūrų” teritorijos buvo nutraukti beveik prieš penkiolika metų ir simbolizavo absoliučią šaltojo karo pabaigą.
Dabar rusai pakėlė į orą apie 20 strateginių bombonešių – ketvirtį visų tokio tipo savo lėktuvų, likusių ginkluotėje po START I sutarties įgyvendinimo. Tai beveik karo imitacija, juolab, kad skraidoma ne bet kur, o netoli Norvegijos, D.Britanijos oro erdvės bei Ramiojo vandenyno, kuris jau seniai laikomas nebe Rusijos interesų sfera.
6000 kinų kareivių pratybose netoli Čeliabinsko – tai ne šiaip sau mandagumo vizitas. Gali nutikti taip, kad NATO turės ne Afganistano problemą, bet naują iš Maskvos diriguojamą organizaciją SCO (Shanghai Cooperation Organization), pastarosiomis dienomis iš plepalų forumo verčiama realiai funkcionuojančia karine galia.
Prieš vienuolika metų lyg netyčia sukurta SCO šiandien turi šešis narius – Kazachstaną, Kiniją, Kirgiziją, Rusiją, Tadžikistaną bei Uzbekistaną. Prisijungti kviečiamas dar Turkmėnistanas, flirtuojama su Irano režimu. Galima kaltinti Rusiją nedoru elgesiu, priekaištauti, kad buria po savo sparnu diktatorius ir korumpuotus lyderius, tačiau jai į visa tai nusispjaut - Varšuvos sutarties organizacija irgi nebuvo demokratija, tačiau buvo reali pasauliui grėsmę kelianti jėga. Tenka suvokti kad frazė, jog demokratijai alternatyvos nėra, tampa be tik nuvalkiota, bet ir juokinga.
Galima pasišaipyti iš Rusijos, kad pinigai, nubyrėję už pabrangusią naftą, panaudojami ne rusų interesams, o imperinei didybei, tačiau ir tai niekis – rusas, neva, nežino, kaip gyventi ramiai ir pasiturinčiai, tačiau žino, koks malonus sielai didžiosios valstybės statusas.
Prieš tris dešimtis metų sukurta vizija - Europa nuo Vankuverio iki Vladivostoko – buvo viltinga idėja, pasibaigusi gorbačioviškai suręstais bendrais Europos namais, t.y. Europa “vientisa ir laisva”. Šiandien toji vientisa ir laisva baigiasi 30 km į rytus nuo Vilniaus, o toliau jau - Azija nuo Minsko iki Šanchajaus.
Naivūs vakariečiai norėjo ramios Rusijos ir pigius plastikus gaminančios Kinijos. Nieko daugiau. Pasirodo, įmanomas visai kitas scenarijus – jei jau Azija valdys pasaulį, tai kodėl tokia Rusija negali tame procese aktyviai dalyvauti? Petras tempė Rusiją į Europą, ir nenutempė, o Volodia bando kitą kryptį...
NATO keliais pasenusiais lėktuvais patruliuoja Baltijos šalių oro erdvę. Tai juokingai per mažai, turint galvoje strateginių bombonešių skrydžius. Amerikiečiai svarsto, kur ten Lenkijoje ir Čekijoje statyti radarus. Reiktų mažiau svarstyti, greičiau statyti. Tokia laivės kaina.