Grįžta į pamėgtą Italiją
Šią vasarą prie „Ekrano“ marių gelbėtoju dirbęs 22 metų triatlonininkas Laurynas Urbšys šiandien išvyksta į Italiją. Ši šalis – nesvetima panevėžiečiui.
Jau pusantrų metų Italijoje gyvena žinomiausia mūsų šalies triatlonininkė, pasaulio ir Europos čempionė savo amžiaus grupėse panevėžietė Alina Padleckaitė. Su ja L.Urbšys dar prieš keletą metų treniravosi Panevėžyje. Didžiąją dalį praėjusios vasaros vaikinas, pakviestas draugo ultratriatlonininko, taip pat leido Šiaurės Italijoje, nedideliame Desenzano miestelyje.
Tačiau šįkart vaikiną į Italiją šaukia ne triatlonas. Mykolo Romerio universiteto studentas keliauja tęsti socialinio darbo studijų pagal Erasmus mainų programą. Pusmetį jis gyvens Brešijoje, kurioje dabar gyvena ir rungtyniauja futbolininkas Marius Stankevičius.
Siekia ypatingos ištvermės
Grįžęs namo iš Italijos L.Urbšys ketina įkurti triatlono sporto klubą ir suburti tuos, kurie iš tikrųjų nori sportuoti. Vaikinas neslepia, kad
savo ateitį ketina sieti su sportu, todėl jam reikia tokios veiklos ir darbo, kuris leistų didžiąją laiko dalį skirti triatlonui.
Socialinio darbo paslaptys, kurias panevėžietis dabar studijuoja, kuriant klubą turėtų labai praversti.
„Save matau „Ironman“, kitaip tariant, „Geležinio žmogaus“ triatlone. Tai itin sunki distancija: 3,8 km plaukimas, 180 km dviračio mynimas, 42,195 bėgimas. Tie, kas pasiekia finišą, vadinami geležiniais žmonėmis“, – sakė L.Urbšys.
Laiko dideliu rimtuoliu
Vaikinas kritiškai vertina save. Jis nesiekia rezultatų palyginti trumpoje olimpinėje triatlono distancijoje, nes supranta, kad pagal prigimtį skirtas ne sprinto sporto šakoms.
Visi bičiuliai žino, kad Laurynas – ne karštakošis, o didelis rimtuolis, todėl tiki, kad jis pasieks to, ko norės.
Nors L.Urbšys niekam nesigiria, bet draugai jaučia, kad vaikino charakteriui formuotis daug įtakos galėjo turėti ir jo giminystės ryšiai su tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu. Lauryno prosenelis buvo ministro brolis. Nuėję į svečius pas Lauryną bičiuliai triatlonininkai matė ant sienos kabančią buvusio ministro J.Urbšio fotografiją.
Apėmė svaigus jausmas
Liepa Prancūzijoje vykusiame ilgo nuotolio triatlono pasaulio čempionate pirmą kartą dalyvavęs Laurynas užėmė 9-ąją vietą 20-24 metų amžiaus grupėje. Tai buvo jo debiutas rimtose tarptautinėse varžybose.
Prancūzijoje vykęs ilgo nuotolio triatlono pasaulio čempionatas L.Urbšiui buvo debiutas rimtose tarptautinėse varžybose.
Triatlonininkas 3 km plaukimo, 80 km dviračių ir 20 km bėgimo nuotolį įveikė per 4 val. 26 min. 11 sekundžių.
Nuo pasaulio čempionu tapusio ispano Mikelo Calaharros Lietuvos atstovas atsiliko 17 min. 16 sekundžių.
„Varžybų rytas nepamirštamas. Kai matai tūkstantį žmonių su plaukimo kostiumais, besiruošiančių jiems bene svarbiausiam metų įvykiui, apima keistas jausmas“, – prisipažino Laurynas.
Kentėjo kojos ir rankos
Plaukti jam sekėsi gerai, tik iš pat pradžių keliskart nuo smūgių nukentėjo kūnas. Išlipus iš vandens ir bėgant link dviračio, vaikinui susipynė kojos. Griuvo, o kai atsikėlė, laukė dar vienas netikėtumas – užstrigo plaukimo kostiumo užtrauktukas.
„Vos rankų neišsinarinau, kol nusirengiau tą kostiumą“, – prisiminė triatlonininkas.
Po plaukimo jis buvo antras, o dviračių rungtyje varžovai vienas po kito ėmė jį lenkti. Tai nustebino lietuvį. Tačiau jis, įvertinęs situaciją, nusprendė minti tokiu tempu, kokiu buvo suplanavęs.
„Bėgau taip pat pagal planą. Tiek dviračių, tiek bėgimo trasos buvo sunkios, raižyta vietove“, – pasakojo panevėžietis.
Vaikinas neslėpė, kad patekti į geriausiųjų dešimtuką jam pavyko tik todėl, kad tam padėjo daug pastangų. Lenktynės jam buvusios naudingos ir tuo, kad pamatė, kokie triatlonininkai jose dalyvauja, koks yra varžybų lygis.
„Po to supratau, kad ilgame nuotolyje galima kažko pasiekti“, – išsitarė šiaip jau ne itin kalbus vaikinas.
Bandė tik šiaip sau
L.Urbšys jau dukart – praėjusiais ir šiais metais – savo jėgas išbandė paros plaukimo maratone Ignalinoje. Abu kartus jam nebuvo lygių.
„Pirmą kartą paros plaukimo maratone dalyvavau, nes norėjau pažiūrėti, per kiek laiko nuplauksiu 20 kilometrų“, – aiškino pašnekovas.
Maratono taisyklėse buvo nurodyta, kad laimės tas, kuris įveiks ilgiausią plaukimo distanciją per vieną parą.
Po 5 val. 57 min., nuplaukęs 20 kilometrų ir pasiekęs savo tikslą, L.Urbšys nuėjo miegoti. Atsibudęs kitą rytą jis nusprendė plaukti dar, nes matė, kad rimtų varžovų kaip ir nėra. Nuplaukęs dar 7 km, vaikinas laimėjo maratoną.
Lengvai aplenkė V.Urboną
„Kitais metais turėsi rimtą varžovą“, – tada jam pasakęs garsusis ultratriatlonininkas, pirmasis L.Urbšio treneris Vidmantas Urbonas.
Tai buvo itin rimtas iššūkis jaunam vaikinui, bet šis iškart jį priėmė. Ir ką – V.Urbono žodžiai taip ir liko žodžiais. Triatlono žvaigždė plaukimo trasoje turėjo pripažinti savo buvusio auklėtinio pranašumą.
Jaunasis triatlonininkas apgynė ankstesniais metais pelnytą pirmąją vietą. Jis buvo pasiruošęs nuplaukti 50 km, bet tam, kad laimėtų, užteko ir 35 kilometrų.
V.Urbonas nuo savo buvusio auklėtinio atsiliko beveik 10 kilometrų.
Ambicijas tramdė ligos
L.Urbšį į triatloną atvedė būtent V.Urbonas. Vaikinas neslepia tuomet, būdamas tik dvylikametis, labai žavėjosi garsaus ultratriatlonininko ištverme.
„Tėčio pažįstamas, žinojęs, kad žaviuosi šiuo sportininku, pasistengė, jog pas mus į svečius ateitų pats V. Urbonas. Jis atėjo, įteikė savo nuotrauką su parašu, pakvietė į treniruotes“, – pasakojo L.Urbšys.
Iš pradžių, kaip prisipažino vaikinas, jis sportavo neturėdamas didelių ambicijų. Stiprus jis taip pat nebuvo – vaikystėje kamavo įvairios ligos.
Ketino viską mesti
Dar po kiek laiko nematydamas rezultatų ir stokodamas laiko, jis jau buvo nusprendęs mesti sportą ir atsidėti vien mokslams.
Bet tada vaikinas susipažino su maratonininku Arūnu Balčiūnu, dabar dirbančiu „Ekrano“ futbolo komandos gydytoju. Jis jam turėjo didelės įtakos.
„Jis pakeitė mano mąstymą apie sportą. Supratau, kad tai – rimtas dalykas, kuriam reikia atiduoti labai daug laiko“, – sakė Laurynas.
Padedant tėvams, triatlonininkas prieš trejus metus sugebėjo suderinti viską – jis vienu metu ruošėsi ir savo pirmajam maratonui, ir artėjančiam triatlono sezonui, ir baigiamiesiems abitūros egzaminams.
Po nesėkmės apėmė pyktis
Vos sukakus 19 metų L.Urbšys Rygoje nubėgo maratoną. 42 km 195 m jis įveikė per 3 val. 41 minutę.
„Bėgau prastai. Bėgimo trasoje nieko negėriau, organizmui trūko gliukozės. Bėgau tik tam, kad pasiekčiau finišą. Bet po to atsirado sportinis pyktis. Norėjau įrodyti, kad galiu ir geriau“, – pasakojo studentas.
Pradėjęs studijuoti Mykolo Romerio universitete socialinį darbą, triatlonininkas treniruotes tęsė sostinėje. Eidavo į lengvosios atletikos maniežą, dviračių bazę.
Pusę metų neplaukiojo, tik vėliau Panevėžio triatlonininkus ugdantis treneris Bronius Kraujelis pasirūpino, kad Vilniuje vaikinui treniruotėms būtų skirtas baseinas.
Sportui – šimtai valandų
L.Urbšys gali pateikti įdomią statistiką. Per užpraėjusius metus jis treniruotėse praleido 441 val. 25 minutes, nuplaukė 190 km, nubėgo 2008 km ir dviračiu nuvažiavo 3840 km.
Beveik tiek pat laiko savo mėgstamai sporto šakai panevėžietis skyrė ir pernai.
Šiemet, aktyviai besiruošdamas pasaulio čempionatui, vaikinas tris mėnesius gyveno vien sportu. Atsisakė ne tik pramogų, bet ir televizoriaus.
Panevėžietis kasmet dalyvauja Baltijos šalyse rengiamose varžybose, prasibrauna į prizininkų gretas. Pernai Estijos „Ironman“ čempionate savo amžiaus grupėje jis iškovojo čempiono titulą, o bendrojoje įskaitoje buvo 9-as.