Pirmąjį Lietuvai pasaulinės matematikos olimpiados auksą parvežęs Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos auklėtinis Kęstutis Česnavičius taip pat kraunasi lagaminus studijoms Brėmeno universitete. Jis viešai pasakė, kad netenkina formali studijų sistema Lietuvoje.
Ta proga nuvilnijo emocingų šūksnių banga apie protų nutekėjimą ir vėl stojo palaiminga ramybė.
Atrodo, kad ramiai jaučiasi ir šalies aukštosios mokyklos, kurių nesirenka gabiausi abiturientai.
Lietuvos universitetuose pakanka pirmakursių, kurie garantuoja valstybės skiriamas lėšas.
Tuo tarpu valstybės, kurią palieka gabiausi jauni žmonės, vadovus ką tik iki ašarų pradžiugino studentų krepšinio rinktinės parvežtas pasaulinės universiados auksas.
Kol pasaulinio lygio 18-metis matematikas tyliai skaičiuoja šeimos skirtus litus studijoms Vokietijoje, jaunieji krepšininkai triukšmingai švenčia dosnią Lietuvos Vyriausybės premiją.
Kaip šių kontrastų fone jaučiasi kasmet dešimtis eruditų pasauliui parengiančios KTU gimnazijos direktorius docentas Bronislovas Burgis?
Kaip Lietuvos prioritetai, švietimo ir mokslo politika, valstybinio proto kaina atrodo iš plačiai pagarsėjusios talentų kalvės Kaune?
* * *
- Prezidentas Valdas Adamkus pagerbė matematikos virtuozą K.Česnavičių, įteikdamas jam savo vardinį padėkos medalį. Kokio dydžio premiją Lietuvą išgarsinusiam matematikos olimpiečiui skyrė Vyriausybė?
Gal buvo paremta ir jį išugdžiusi gimnazija? – „Lietuvos rytas“ paklausė B.Burgį.
- Iš pasaulio matematikos olimpiados auksą parvežusio gimnazisto Lietuvos Vyriausybė net nepastebėjo.
Mūsų gimnazijos irgi niekas iš oficialių asmenų nesveikino.
Pasiguodžiame, kad gerai būtų susigrąžinti bent tuos 7 tūkstančius litų, kuriuos investavome į K.Česnavičiaus paruošimą olimpiadai.
Manau, kad, mąstant apie šalies ateitį, jos potencialą, prioritetas turėtų būti pirmiausia proto laimėjimai. Juolab kad pinigai yra žarstomi ne iš asmeninės premjero kišenės, o iš valstybės biudžeto.
- Koks KTU gimnazijos tikslas ir kuo ji skiriasi nuo paprastų gimnazijų, vidurinio lavinimo mokyklų?
- Gabus žmogus turi tobulėti maksimaliu tempu. Jei jam paprastos mokyklos lubos per žemos, jis turi rasti tinkamesnę erdvę. Kai gabūs žmonės yra tarp gabių, jie visi kartu sparčiau tobulėja. Mūsų gimnazija skirta gabiam jaunimui lavinti.
Tarp KTU gimnazijos darbuotojų – pusė mokytojų, pusė – dėstytojų. Tai padeda jaunam žmogui sušvelninti tą psichologinį stresą, kurį jis patiria pereidamas iš vidurinės mokyklos į universitetą.
Trečias mūsų tikslas – paruošti žmones universitetams. Nesame įsipareigoję konkrečiai aukštajai mokyklai, nes pas mus ateinantys devintokai dar negali būti apsisprendę, kur konkrečiai studijuos.
Gimnazija suteikia bendrą tvirtą išsilavinimą, kuris tampa pamatu mūsų auklėtiniams stojant į įvairius universitetus visame pasaulyje.
Esame vienintelė šalyje rinkos sąlygomis dirbanti gimnazija, nes mūsų moksleiviai savo noru susirenka iš visos Lietuvos.
Neturime regionu apibrėžtų garantuotų stojančiųjų, bet per stojamuosius egzaminus sulaukiame maždaug šešių pretendentų į vieną iš 70 vietų.
- Kiek kainuoja valstybei vieno garantuotai kokybiško gimnazisto parengimas KTU gimnazijoje ir kaip ta kaina skiriasi nuo sąnaudų paprastos mokyklos paprastam abiturientui?
- Iš valstybės biudžeto gauname lygiai tiek, kiek bet kuri paprasta mokykla. Lietuvos švietimo sistemos vadovai dar niekaip nesupranta, kad valstybės investicija į gabų jaunimą turi būti didesnė.
Skirtumas tik tas, kad KTU vadovybės dėka galime savo gimnazistams nemokamai suteikti bendrabutį.
Apmaudu, bet tokios gimnazijos kaip mūsų valstybei, atrodo, yra kur kas mažiau reikšminga mažuma už seksualines ir kitokias mažumas. Netgi išgirstame priekaištų, kad, girdi, nėra reikalo išskirti gabiausiųjų, kad visus reikia mokyti ir finansuoti vienodai. Tai yra visiškas absurdas.
- Oficialioji Lietuvos valdžia ir plačioji visuomenė, stebėdama, kaip šalį pulkais palieka ne tiktai didesnių pinigų ieškotojai, bet ir gabiausias akademinis jaunimas, pamėgo graudžiai traukti melodiją apie protų nutekėjimą.
Ką jūs manote apie protų nutekėjimo grėsmę valstybei?
- Čia vienareikšmiško atsakymo nėra. Pirmiausia valstybė turi daryti viską, kad geriausi protai būtų panaudojami jos gerovei ir nenorėtų niekur nutekėti. Kol to nėra, gabūs žmonės natūraliai ieško tobulėjimo galimybių kitur.
Kita vertus, mes esame Europos Sąjungoje, todėl ir jaustis turime kaip visaverčiai Europos piliečiai.
Valstybė džiaugiasi karių tarptautinėmis misijomis, sportininkų laimėjimais užsienyje. Mane erzina, kai girdžiu priekaištus būtent tiems gabiems jaunuoliams, kurie studijas renkasi ne Lietuvoje. Ar jie turi kokybės pasirinkimą savo šalyje?
Iš mūsų gimnazijos kasmet išvyksta studijuoti į užsienį apie 10 procentų abiturientų, bet tai yra joks praradimas. Jie vyksta tobulinti savo proto, kuris visada gali partekėti į Lietuvą, jei ji to norės.
Kita vertus, valstybė elgiasi gėdingai, kai nesugeba surasti keliolikos tūkstančių litų išskirtinai talentingo žmogaus studijoms užsienyje, kaip tai atsitiko smuikininkui Vilhelmui Čepinskiui, kai jis mokėsi Julliardo mokykloje (JAV). Dabar juo didžiuojamės.
Ar tarpukario Lietuva pralaimėjo nuo to, kad Europoje studijavo gabiausi dailininkai, architektai, rašytojai, teatralai, teisininkai, kurie vėliau tapo savos valstybės šviesuliais?
Gal nesvajojame turėti lietuvio – Nobelio premijos laureato? Ar gali jis išaugti šiandien mūsų valstybėje? Ar blogai būtų, jeigu jis subręstų Japonijoje, Šveicarijoje ar JAV?
O V.Adamkus kur išaugo kaip pasaulinė asmenybė? Ar didžiuotumės juo, ar rinktume prezidentu, jeigu jis būtų visą gyvenimą likęs prie savo legendinių šlepečių Šiauliuose?
Lietuvai reikia ne virkauti dėl mistinio protų nutekėjimo, o kelti politikos, mokslo, meno, verslo intelektualinį potencialą ir rūpintis, kaip svetur subrendusius specialistus panaudoti savo labui.
Beje, vienas svertų, kaip susigrąžinti specialistą iš užsienio, gali būti valstybinė stipendija, taip pat kiti, tam tikra sutartimi apibrėžti studijų finansavimo būdai, kuriuos yra atradusios išsivysčiusios šalys.
- Kiekvieną kartą atsinaujinanti diskusija apie jaunų protų nutekėjimą į užsienio universitetus turėtų radikaliems pokyčiams provokuoti ir Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, kurios, akivaizdu, vis dar nesirenka gabiausieji.
Ar matote kokią nors šviesą šios sistemos tunelio gale?
- Radikalūs pokyčiai tobulinant aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje reikalingi kaip oras. Tačiau dauguma mūsų universitetų, spekuliuodami protų nutekėjimu, tik prašo dar daugiau valstybės pinigų.
Kaip matyti iš praktikos, valstybės pinigai labiausiai patobulina tik aukštųjų mokyklų ir be saiko kuriamų jų padalinių vadovų asmenines sąskaitas, bet ne mokslo kokybę.
Rinka rodo, kad dauguma mūsų universitetų, kuriems rūpi tik studentų kiekybė ir su ja ateinantis pinigų srautas, nepajėgūs konkuruoti su Vakarų Europos universitetais.
Kodėl tik mūsų jaunimas veržiasi mokytis užsienyje? Kodėl nėra adekvataus užsieniečių studentų srauto į Lietuvą?
Anekdotu tapo vienas fakultetas, įsirengęs automatiškai atsidarančias duris, kad galėtų pagriebti visus praeinančius.
Niekas neprotestuoja: dėstytojams kyla atlyginimai kartu su studentų vietoje augančia masuote, o masuotė džiaugiasi be vargo gaunanti diplomus.
Finansuoti aukštąją mokyklą pagal studentų skaičių yra strateginė valstybės klaida. Tokia sistema yra rafinuotas jaunų žmonių gadinimas, studento vardo ir apskritai aukštojo mokslo vertės diskreditavimas.
Valstybės abejingumo palaiminti degraduoja visi – ir vadinamoji profesūra, kuri dauginasi iš diplomuotos masuotės, ir spekuliatyviais diplomais ginkluota visuomenė.
Iš tos pačios masuotės masiškai kepami beverčiai mokslų daktarai, kurie tik imituoja mokslą.
Lietuva dabar užtvindyta pseudomokslininkų, kurie itin rafinuotai moka paimti ne tik savo šalies, bet ir ES lėšas.
Akivaizdu, jog mūsų šalyje per daug vietų bakalauro studijoms, kurios yra formalios ir nepatikimos.
Todėl šiandien su Europa galime konkuruoti tiktai studentų, įvairaus lygio diplomų ir mokslo imituotojų skaičiumi.
Be abejo, žemo lygio universitetų, kuriuose būriuojasi pseudomokslininkų armijos, pilna ir užsienyje. Stažuodamasis Anglijoje susidūriau su matematikos profesoriumi, kuris nemoka išspręsti kvadratinės lygties.
Tokie universitetai ir profesoriai mikliai, naudodami aukšto lygio demagogiją, kuria ir tarptautinio bendradarbiavimo imitacijas.
Lietuvoje šį žalingą procesą privalo stabdyti valstybė, nes autonomija ginkluoti universitetai niekada nepersitvarkys kokybės naudai.
Paradoksas: universitetus išlaiko visuomenė – mokesčių mokėtojai, tačiau ta pati visuomenė valstybės asmenyje neturi teisės kištis į universitetų reformos reikalus, nes juos gina autonomijos skydas.
Ne veltui Lietuvoje universitetai vadinami „valstybe valstybėje“ arba – „mamutų kapinėmis“, iš kur neišeinama, kol kiti neišneša karste.
Todėl mokslo kokybės ieškantis jaunimas renkasi kokybiškus užsienio universitetus. Ir nereikia priekaištauti, kad jie palieka tokią šalį.
- Ar nesijaučiate atliekantys beprasmišką darbą, kad stengiatės ugdyti išskirtinai gabų jaunimą, kuris oficialiajai Lietuvai nėra vertybė?
- Nepaisant mūsų valstybės požiūrio, džiaugiamės, jog KTU gimnazijos auklėtiniai sėkmingai konkuruoja užsienyje su bendraamžiais ir garsina savo kraštą pasaulio universitetuose. Didžiuojamės, kad svetur jie tampa itin gerai vertinamais specialistais.
Tikėkimės, kad ir Lietuvoje jie kada nors ras galimybę investuoti savo žinias ir profesinę patirtį.
Vienas kitas bandymas grįžti jau yra.