Savaitgalį, kai ketinau su ja pasikalbėti, vyko pirmosios vasaros sezono varžybos „Pavasario strėlės 2007“ (reitinginės varžybos visų lankų kategorijoms). Tą savaitgalį oras buvo siaubingas – buvo šalta, lijo, pūtė smarkus vėjas, net sunku suvokti, kaip tokiu oru galima šaudyti. Bet lankininkai šaudė. Ir Evelina vėl parodė geriausius rezultatus iš visų. Jau susidomėjote? Paklausykime, ką apie šį sportą kalba ji pati…
***
- Net keista – šaudymas iš lanko – nedažnas pomėgis, bet girdėjau, kad tavo mokykloje yra nemažai tuo užsiimančių. Gal esi prie to kaip nors prisidėjusi?
- Nesu prie to prisidėjusi, retai kada kalbu apie šaudymą mokykloje. Tiesa, esu keliskart mačiusi Licėjaus mokinius šaudykloje, bet jie tiesiog šiaip mėgėjiškai ateina kartais pašaudyti, taigi retai susitinkame. Mano buvusioje šv. Kristoforo mokykloje šis sportas irgi ne itin populiarus, tačiau vienas jos mokinys taip pat priklauso rinktinei, o jo tėtis – mūsų klubo prezidentas.
- Tai gal tas mokinys tave ir patraukė į šį sportą?
- Ne, mane į šaudymą atvedė mano draugas, nors „atvedė“ – čia gal netinkamas žodis. Aš tiesiog nuėjau ten jo palaukti, nes turėjome kažkur kartu eiti, o jo treneris pasiūlė man pamėginti. Po to karto dar nebuvo savaitės, kai nepaimčiau lanko į rankas.
- Turbūt pirmą kartą iššovei tiesiai į dešimtuką?
- Ne, tikrai ne, iš pradžių man sunkiai sekėsi, bet nuo pat pirmo šūvio man labai patiko pats jausmas, labai patiko garsas, kai strėlė išlekia iš lanko, kažkas keisto, net nežinau, kas tiksliai, bet labai stipriai traukė mane.Tebetraukia ir dabar. Kol tas jausmas bus, tol šaudysiu.
- Vis dėlto šaudymas iš lanko skamba vyriškai. Merginų, ko gero, negausu?
- Na, kaip žiūrėsi. Jei skaičiuosi vyrų ir moterų santykį, tai taip, vyrų daugiau. Moterų šioje sporto šakoje išties mažiau ir pasaulyje, ir Lietuvoje.
- O kaip šioje sporto šakoje skirstomos grupės?
- Yra atskiros amžiaus ir lyties grupės. Dar skirstoma į olimpinio, tradicinio ir skriemulinio arba kompaudo lanko grupes. Aš esu olimpinio lanko grupėje, galima sakyti, pagrindinėje, nes tai olimpinė sporto šaka.
- Gal yra atmintyje išlikusių įsimintinų įvykių?
- Na, tokia jau sporto šaka, kad svarbiausia joje koncentracija, tyla, todėl nutikimų labai didelių nebūna. Aišku, pasitaiko, kad trūksta templė viduryje varžybų, ar kas nors panašaus. Kadangi olimpinis lankas nepanašus į paprastą lanką, jame daug detalių, visokios technikos, tai kai trūksta templė, visas tas lankas iš esmės išsirenka. Kai taip nutinka per varžybas, tai visa koncentracija išnyksta ir pačiam lankininkui išties bėda. Man taip nėra buvę, bet esu mačiusi.
Tiesa, įsiminė įvykis, kai Lietuvos čempionate šiais metais per finalą likom dviese su kita mergina. Finale reikia iššauti po tris strėles keturias serijas. Ir mes kovojome taškas į tašką: po pirmos - vienodai, po antros vienodai, po trečios vienodai ir po ketvirtos - vienodai!
Liko viena strėlė. Įsivaizduok, viena strėlė nulemia, ar tapsi Lietuvos čempionu, ar ne! Ir taikinyje, kuriame yra iksiukas, tada dešimt, devyni, aštuoni ir septyni, aš pataikiau tiesiai į tą iksiuką. O kita mergina pataikė į aštuonis. Tada laimėjau, ir tai man buvo labai didelis įvykis. Nes būtent tokiu momentu ir yra sunkiausia pataikyti, reikia būti pasiruošusiam psichologiškai.
- Gal, be šaudymo, lankai dar kokių nors užsiėmimų?
- Taip, nemažai. Nuolatos plaukioju. Nors, aišku, dabar sunku taip pasakyti, nes šaudymo treniruotės užima labai daug laiko. Jos būna kiekvieną dieną.
- Net savaitgaliais?
- Šeštadieniais. Sekmadieniais teoriškai nėra, bet yra fizinio pasirengimo treniruotės. Kadangi aš dabar esu rinktinėje, mus labai „laužia“, turim kiekvieną dieną būtinai eiti. Žodžiu, fiziniam pasirengimui dvi valandos, dar atskiros treniruotės. Daug laiko tam yra skiriama, todėl laisvalaikio nelabai daug ir lieka. Bet man vis tiek plaukimas yra vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų. Dar šoku klasikinius šokius…
- Esi linkusi į sportą…
- Dar groju gitara.
- Ar ateities planai susiję su sportu?
- Ne, ne. Greičiausiai su gamtos mokslais. Sportas man labiau laisvalaikis, nors, aišku, dabar labai užsidegiau.Tiesiog rinktinėje reikia labai daug dirbti, nes bet kada gali išmesti. Norinčių sportininkų yra daug, todėl reikia rodyti, kad labai nori, skirti daug laiko, kad išliktum.
- Net jeigu ir toliau skinsi tokius laurus, savo nuomonės nepakeisi?
- Jei gyvuos tas malonumo jausmas, tai ir šaudysiu, bet teks viską labai gerai suplanuoti, kad tai netrukdytų mokslams, nes jie mano prioritetų skalėje yra aukščiau. Esu jauna, turiu gauti aukštąjį išsilavinimą, kad užsitikrinčiau sau ateitį, o duonos iš šaudymo tikrai nevalgysiu, tai man ne darbas, o malonumas. Ateityje žadu studijuoti genetiką ir šaudymas šitų planų tikrai nepakeis.
- Domiesi pasaulio lankininkais? Gal turi autoritetą?
- Taip, be abejo domiuosi. Šiuo metu man autoritetas yra toks italas Marco Galiazo. Olimpaidos čempionas. Ir kai šiemet buvau pasaulio čempionate, nusifotografavau su juo. Jis irgi ten buvo, nes tuo pačiu metu vyko ir suaugusiųjų pasaulio čempionatas. Ir man tai buvo didelis įvykis. Su olimpiniu čempionu vienoje salėje šaudyti.
- Tavo treneris tau daug padeda?
- Mano treneris Tomas Kučinskas – pats nuostabiausias žmogus iš visos lankininkų kompanijos. Jis padeda kiekvienam lankininkui atrasti savo kovos su savimi būdą, o ne moko kokio nors nusibodusio standartinio stereotipo apie sportą ir pasiekimus... Labai gerbiu jį ir jis tikrai daug padeda.
- Ar turi ritualų prieš rungtynes?
- Visi lankininkai turi savo strėlines, kurias segasi prie diržo, paprastai strėlinė atspindi lankininką. Kiekvienas apkarsto savo strėlinę visokiais talismanais, merginos kartais ką nors išsiuvinėja, na, žodžiu, čia jau visi reiškia savo meninius sugebėjimus ir tikisi, kad per varžybas jiems tai atneš sėkmę.
Be to, yra tokia tradicija tarptautinėse varžybose keistis savo šalies, federacijos ar klubo atributika (dažniausiai ženkliukais), kurie taip pat yra sukabinami ant strėlinės. Tai atspindi lankininko profesionalumą, nes kuo daugiau ženkliukų jis turi, tuo daugiau tarptautinių varžybų jis yra dalyvavęs.
Ant mano strėlinės taip pat visko yra nemažai, daugiausia mano artimiausių žmonių dovanoti arba jiems priklausantys niekučiai. Visi man be galo brangūs. Prieš šaudydama finale visus juos apžiūriu ir pagalvoju, kad turiu daugybę mylimų žmonių ir kad esu labai laiminga. Galbūt tai ir padeda man laimėti.
***
Didžiausi Evelinos pasiekimai
• Du Lietuvos rekordai;
• Praėjusiais metais Baltijos šalių valržybose - trečia;
• Šiemet – Baltijos šalių čempionė;
• Šių metų pasaulio čempionate užėmė 34-ąją vietą.
***
Autorė yra Vilniaus licėjaus moksleivė.